Yra politikų, pritariančių braukymams, kaip mažinantiems grėsmes nacionaliniam saugumui, tik pabrėžiančių, kad tai turi spręsti specialistai, o ne ministras pirmininkas, bet kai kurie kategoriškai nesutinka, nes esą taip bandoma dirbtinai perrašyti istoriją.

Ministras pirmininkas pasiūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pataisyti 2022 metais priimtas Bendrojo ugdymo mokyklos programas ir nebemokyti Lietuvos moksleivių iš M.Lomonosovo, esą šlovinusio Rusijos imperinius karus rašytojo, tekstų.

Tiesa, kaip akcentuoja LRT, M.Lomonosovas įtrauktas tik į rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros programą.

Beje, pastarasis žinomas ir kaip XVIII amžiaus rusų mokslininkas, atradęs, kad Venera turi atmosferą, parašęs daug mokslinių darbų.

M.Sinkevičius taip pat siūlė įtraukti į mokyklų programas ukrainiečių literatūros klasiką Tarasą Ševčenką – kad moksleiviai geriau pažintų ukrainiečių tautos tapatybę.

Interviu su operos solistu, Seimo Kultūros komiteto vicepirmininku, konservatorių frakcijos nariu Vytautu JUOZAPAIČIU: 

– Ar pritariate premjero iniciatyvai?

– Na, tokia yra premjero nuomonė. Ko gero, ne jo paties sugalvota, o patarėjų, bet, nepaisant to, sakyčiau, ne premjeras turėtų nurodinėti, kaip turėtų atrodyti mokyklų ugdymo programų turinys. Tą turi spręsti specialistai, specialios komisijos. Pirmiausiai – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lygmenyje.

– Jei jūs turėtumėte sprendimo galią, siūlytumėte išbraukti XVIII amžiaus mokslininkus?

– Pirmiausiai, aš neturiu sprendimo galios ir neplanuoju jos turėti. Bet viskas, kas gali kelti pavojų Lietuvos saugumui… Tų grėsmių neturėtų būti. Ar jūsų minimas mokslininkas ir jo raštai su tuo susiję – negaliu spręsti.

Čia reikia ekspertų nuomonės. Jei jis įtrauktas į mokymo programą – turbūt pavojaus neįžvelgta. Tačiau kiek skaičiau informaciją viešojoje erdvėje, M.Lomonosovas įtrauktas tik į tautinių mažumų ugdymo programą.

Viskas priklauso nuo konteksto, nes M.Lomonosovas buvo ir mokslininkas, ko negalime paneigti. Bet jei kalbama apie imperijos garbinimą, tai gal ir kiek keičia situaciją. Tačiau ar tai turi būti premjero, o ne kompetetingų institucijų sprendimas?

Šiuo atveju manau, kad ugdymo programų sudarymas neturėtų būti nei prezidento, nei premjero, nei Seimo pirmininko prerogatyva. Nuomonę išsakyti galima, tačiau ne tokiais būdais.

– O kaip vertinate kai kurių atlikėjų neįsileidimą į Lietuvą?

– Mes kalbame apie asmenis, kurie palaiko fašistinės Rusijos žudikišką karą Ukrainoje. Ne apie jų meninį lygį. Jei palaiko žudikų valstybę, kuri kasdien žudo civilius gyventojus, jų buvimas Lietuvoje turi būti nepageidaujamas. Ir ne tik valstybės institucijų lygmeniu. Ir žmonės tai turėtų suprasti.

Nesuprantu, kaip kas nors kviečiasi tokius atlikėjus. Taip, yra demokratija, bet atsakomybė turi būti. Jei tokie asmenys atvažiuoja į Lietuvą, pritraukia tokius žmones, kurie palaiko Rusijos fašistinį režimą.

Ar tai atitinka mūsų nacionalinio saugumo interesus? Abejočiau. Ir kalbu ne apie rusų tautybę ar Rusijos pilietybę turinčius asmenis. O Rusijos režimą palaikančius asmenis. Yra daugybė garbingų rusų tautybės žmonių.

– O koks jūsų požiūris į tai, kad linkstama, jog Rusijos sportininkai galėtų net olimpiniame judėjime dalyvauti su Rusijos vėliava, būtų leidžiamas šios šalies himnas? Nes iki šiol tik režimui nesimpatizuojantys būdavo įleidžiami kaip neutralūs sportininkai.

– Rusų fašistų naratyvas yra, esą negalima maišyti sporto su politika. Tai yra vienas iš minkštosios galios ginklų, smegenų atrofavimo būdas, kuris kartais paveikia žmones.

Tačiau jei sportininkai palaiko karinį režimą, kuris ne tai kad skleidžia propagandą, bet ir žudo, naikina, prievartauja, jie yra to režimo sudėtinė dalis. Ir jų buvimas tarptautinėje bendruomenėje, netgi tarp ukrainiečių, kurių tautiečius žudo, yra neįmanomas.

Bet jei sportininkas yra daug pasiekęs ir nepritaria režimui, tai kodėl jam neleisti dalyvauti žaidynėse po neutralia vėliava, be jokių atpažinimo ženklų? Tačiau jei vėl skambėtų sovietų himnas, kuris tapo Rusijos himnu, tik tekstas pakeistas, tai būtų nesuvokiama.

Sporto funkcionieriai, kurie tai leidžia, kad ir iš Tarptautinio olimpinio komiteto, galimai yra tiesiog Rusijos nupirkti ir nesuvokia, ką reiškia būti karo aukomis.

– Lietuva ir aplinkinės valstybės labiausiai mėgsta koreguoti ugdymo programas, išbraukiant iš jų tam tikrus autorius, griauti paminklus…

– Na, paminklų niekas negriauna.

– Patikslinsiu: nukelia.

– Mes, kaip ir aplinkinės valstybės ar kitos posovietinės valstybės, turime tam tikrą istoriją, o kitos valstybės, kaip Ispanija ar Prancūzija, turi visai kitokią istoriją ir net paminklų, kokie yra ar buvo pas mus, neturi. Kerštas nėra geriausias patarėjas ir iš keršto nieko negalima daryti.

Bet ką darė sovietai pas mus? Statė paminklus, kad ištrintų nuo žemės paviršiaus tų valstybių autentiškumą, įtvirtintų savo ideologiją, statė paminklus kolaborantams.

Paminklų nukėlimas yra kraštutinė priemonė, aš esu šalininkas, kad dėl to spręstų ekspertai, tačiau tikrai nesu šalininkas požiūrio, kad to negalima daryti ir jokia valstybė negali nurodinėti, kokie paminklai turi stovėti Lietuvos Respublikoje. Turime aiškintis viduje, tam ir yra visokios ekspertų komisijos, tarybos, net referendumą galima surengti.

Dabar yra tas laikas, kai vyksta karas. Todėl skeptikams siūlau fiziškai nuvažiuoti į Ukrainą, kur viskas sugriauta, kad pajustų mirties pavojų, išgirstų sirenas. Ne tas, kurios vieną valandą kaukė Lietuvoje ir niekas nežinojo, ką daryti. Bet tas sirenas, kurias girdint supranti, kad tavo gyvybė gali nutrūkti ir kad tai gali būti ir Lietuvoje. Dėl to mes ir turime daryti tuos dalykus, kuriuos daro ukrainiečiai, juos palaikyti.

Neseniai Putinas per jūrų šventę buvo susisodinęs admirolus ir su banditiška šypsenėle paklausė, kam jie bus reikalingi, kai baigsis karas. Todėl jį reikia tęsti, jog būtų reikalingi… Mes visokius apribojimus įvedame ne todėl, kad esame idiotai ir kažko bijome.

Mes nebijome, tik nereikia, kad jie skleistų savo naratyvus ir kad juos kuo labiau užkardytume. Todėl Lietuvoje yra uždraustos ir įvairios TV ar radijo programos. Suprantame, kad internete to neuždrausime. Bet svarbus pats faktas, kad Lietuva parodo savo orumą, savo požiūrį į propagandines akcijas.

Komentuoja Seimo „valstiečių” frakcijos narys Valius ĄŽUOLAS:

„Man tokie dalykai jau primena absurdo teatrą. Mano mama buvo muzikos ir istorijos mokytoja. Istorija yra tokia, kokia yra, kaip ir muzika yra tokia, kokia yra. Ar vieni politikai valdė, ar kiti, menininkai kūrė, rašė nepriklausomai nuo to, kas tuomet buvo valdžioje.

Atrodo, kad grįšime į knygnešių laikus, kai Lietuva buvo okupuota ir kai knygnešiai turėjo slėpti meną, žodį, raidę, knygas ir tuo paslapčia dalintis.

Nejau dabar mes esame okupuoti, kad tampame cenzūros šalimi: politikai nurodinėja, ką galima į ugdymo programą įtraukti ir ko negalima? Tokie dalykai parodo politikų išprusimo lygį, supratimo, kas yra menas, kas yra istorija, lygį.

Labai liūdna, kad pasiduodama populizmui ir paklūstama kokiems nors influenceriams, kurie nurodinėja, kokios muzikos negalima klausyti, ką reikia išbraukti. Ir dar liūdniau, kad tai daro aukščiausius postus užimantys politikai”, – dėstė V.Ąžuolas.

Pasak parlamentaro, neatskiriami du skirtingi dalykai. Jo teigimu, viena, kai kažkokie apribojimai taikomi Putino režimo šlovintojams – tokiu atveju galima svarstyti, ar gerai, ar blogai, kad, pavyzdžiui, tokie muzikantai neįleidžiami į Lietuvą.

„Tačiau menininkus, kurie kūrė prieš kelis šimtus metų ir su dabartiniu režimu neturi nieko bendra, braukyti yra absurdiška. Bet ir dėl visokių gazmanovų galima pasiginčyti. Juk provokuojančių dainų yra ir pas mus.

Paimkime kad ir Alesandrą Makejevą ir jo dainą apie demokratiją. Tai gal ir tokius dalykus drauskim? Bet nedraudžiam, nes tai yra menas, muzika. Stebina kraštutinumai, kai politikai nurodinėja, ką žmogus gali klausyti, ko negali. Jei žmogui patinka, jis klausys – kad ir per internetą.

Bet cenzūra nebestebina. Konservatoriai su socialdemokratais ir cenzūros įstatymus priiminėja vieną po kito – kad ir įstatymą dėl dezinformacijos.

Nes norima parodyti: kas prieš konservatorius ar socialdemokratus, tas – dezinformatorius.

Kai praėjusią kadenciją tai darė konservatoriai – tiek to. Buvome pripratę prie jų savotiškos „vertybinės” politikos ir visokių nesąmonių. Bet kai tą daro socdemai – labai stebina ir nuvilia žmones.

Jie balsavo už socialdemokratus, nes tikėjosi kitokios užsienio, kultūros politikos, kad nebus cenzūros ir kt. Tačiau panašu, kad balsavo už socdemus, o gavo konservatorius”, – reziumavo V.Ąžuolas.