NATO šalys įžengia į naują saugumo etapą, kuriame bepiločiai orlaiviai jau nebelaikomi tik papildoma karo priemone. Jie tapo svarbia šiuolaikinės karo taktikos dalimi – nuo žvalgybos ir tikslių smūgių iki priešo gynybos sistemų sekimo bei išsekimo. Būtent dėl to Aljansas per artimiausius penkerius metus planuoja skirti daugiau nei 40 mlrd. JAV dolerių kovos su dronais technologijoms ir sprendimams.
Šis sprendimas ypač aktualus ir Lietuvai. Rytinis NATO flangas, įskaitant mūsų regioną, jau dabar susiduria su dronų keliamomis rizikomis, GPS signalų trikdžiais ir elektroninio karo grėsmėmis. Tai reiškia, kad priešdroninės sistemos, stebėjimo technologijos ir operatorių rengimas tampa ne tik kariuomenės, bet ir platesnės saugumo ekosistemos klausimu.
Ką NATO planuoja pirkti ir diegti?Bendras priešdroninių sprendimų „prekyvietės“ modelis
Vien pinigų skyrimu NATO neapsiribos. Aljansas kuria bendrą platformą, kurią būtų galima vadinti savotiška priešdroninių technologijų „prekyviete“. Joje sąjungininkės galėtų greičiau įsigyti jau patikrintas ir su NATO sistemomis suderinamas priemones. Tokia schema turėtų paspartinti pirkimus, sumažinti biurokratiją ir užtikrinti, kad modernūs sprendimai pasiektų kariuomenes greičiau.
NATO tiekimo ir pirkimų agentūra jau yra sudariusi šimtų milijonų JAV dolerių vertės kontraktą žvalgybiniams dronams. Tai rodo, kad Aljansas vertina ne tik gynybą nuo bepiločių, bet ir pačių dronų integraciją į bendrą operacinę infrastruktūrą.
Operatorių rengimas taps penkis kartus intensyvesnis
Dar viena svarbi kryptis – žmogiškasis faktorius. Iki 2027 m. pabaigos NATO siekia parengti penkis kartus daugiau karinių dronų operatorių nei dabar. Tai ypač svarbu, nes šiuolaikinė gynyba remiasi ne vien aparatūra, bet ir specialistais, gebančiais greitai reaguoti į besikeičiančią grėsmę.
Šiam tikslui bus naudojama ir daugianacionalinė NFTE pilotų rengimo programa. Jos infrastruktūrą sudaro 16 mokymo centrų aštuoniose valstybėse, todėl tai viena plačiausių tokio tipo iniciatyvų Europoje. Tokie modeliai gali būti aktualūs ir Lietuvai, kur kariuomenė, gynybos pramonė bei technologijų sektorius vis aktyviau ieško praktinių mokymų, simuliacijų ir dvigubo naudojimo sprendimų.
Baltijos regionas tampa bandymų poligonuLatvijoje jau testuojamos realios priešdroninės technologijos
Baltijos šalims NATO posūkis į priešdroninę gynybą yra itin svarbus. Kovo mėnesį Latvijoje pradėjo veikti naujas NATO bepiločių sistemų bandymų poligonas. Sėlijos kariniame poligone jau testuojami dronai, jų perėmimo sprendimai ir elektroninės kovos sistemos realiomis lauko sąlygomis. Čia taip pat tikrinami greiti, aukštai skraidantys dronų perėmėjai, kurie gali tapti svarbia gynybos grandimi ateityje.
Tokie bandymai turi tiesioginę reikšmę ir Lietuvos rinkai. Vilniuje, Kaune bei kituose miestuose veikiantys gynybos ir elektronikos sektoriaus atstovai stebi, kokios technologijos tampa prioritetu NATO mastu, nes tai dažnai nulemia būsimas investicijas, partnerystes ir gamybos užsakymus.
GPS klastojimas ir elektroninis karas kelia vis realesnę grėsmę
Grėsmė nėra teorinė. Baltijos regione daugėja Rusijos vykdomo GPS signalų klastojimo, dar vadinamo „spoofing“, atvejų. Tokiu būdu bepiločiams perduodami klaidingi navigacijos duomenys, dėl kurių jie gali nukrypti nuo maršruto arba prarasti orientaciją. Tokia taktika ypač pavojinga tiek žvalgybiniams, tiek smogiamiesiems dronams.
Viešai skelbta, kad Lietuva neseniai fiksavo dešimtis tokių signalų šaltinių, nors metų pradžioje jų buvo vos keli. Kai kurie trikdžiai gali veikti šimtų kilometrų spinduliu, todėl tai paveikia ne tik fronto liniją, bet ir civilius navigacijos, ryšio bei logistikos sprendimus. Lietuviams tai svarbu ir dėl augančios priklausomybės nuo tikslaus palydovinio ryšio transporto, logistikos, žemės ūkio ir pramonės sektoriuose.
Kodėl pigūs perėmėjai tampa tokie svarbūs?Brangi oro gynyba prieš pigų bepiločių „spaudimą“
Naujoji karo ekonomika rodo aiškų disbalansą: pigūs dronai dažnai verčia naudoti itin brangias oro gynybos priemones. Ukraina kasdien susiduria su tokiu scenarijumi, kai į kelių šimtų ar kelių tūkstančių eurų vertės bepiločius tenka reaguoti raketomis ar kitomis daug brangesnėmis sistemomis. Tai ilgainiui tampa finansiškai neefektyvu.
Dėl šios priežasties NATO ieško ne tik galingų, bet ir pigių, masiškai gaminamų perėmimo sistemų. Tokios technologijos gali apimti radarus, elektroninės kovos įrangą, trukdžių generatorius, optinius aptikimo modulius ir autonominius perėmėjus. Verslui Lietuvoje tai reiškia augančią paklausą inžineriniams sprendimams, komponentams ir programinei įrangai, kuri gali būti pritaikyta gynybos srityje.
Ukrainos patirtis keičia visą NATO požiūrįDronai naudojami abiem kryptimis
Ukrainos karas tapo savotiška realaus laiko laboratorija NATO gynybos planuotojams. Kyjivas sparčiai plečia tolimojo nuotolio smūgių pajėgumus, o prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą yra pabrėžęs, kad Ukraina puikiai identifikuoja Rusijos logistikos ir gynybos silpnąsias vietas. Tuo pat metu fronto linijoje spaudimas išlieka didelis, todėl dronų vaidmuo tik auga.
Ši patirtis rodo, kad dronų karas vyksta abiem kryptimis: nuo žvalgybos ir smūgių iki perėmimo, maskavimo ir ryšio trikdymo. Dėl to NATO turi galvoti ne tik apie atskiras sistemas, bet ir apie visą ekosistemą – nuo aptikimo iki neutralizavimo.
Kaip tai paveiks Lietuvą ir Lietuvos rinką?Naujos galimybės gynybos technologijų sektoriui
Lietuvai ši kryptis gali atverti naujų galimybių. Gynybos inovacijos, bepiločių technologijos, elektroninės kovos sprendimai ir simuliacinės mokymo platformos jau dabar yra auganti niša. Lietuvos įmonėms tai gali reikšti daugiau tarptautinių konkursų, bendrų projektų su NATO partneriais ir didesnį poreikį vietinei gamybai.
Be to, Lietuvos rinka tampa vis atviresnė pažangioms stebėjimo, ryšio ir kibernetinio saugumo technologijoms. Tiek verslui, tiek institucijoms svarbu sekti, kaip NATO standartai formuoja būsimą paklausą. Tai ypač aktualu įmonėms Vilniuje, Kaune ir kituose technologijų centruose, kur vystomi dvigubo naudojimo sprendimai.
Apibendrinimas: naujas saugumo standartas jau čia
40 mlrd. JAV dolerių vertės NATO planas rodo aiškią kryptį: bepiločiai ir kovos su jais technologijos nebėra laikina Ukrainos karo pamoka. Tai tampa vienu iš pagrindinių Aljanso gynybos modernizavimo stulpų. Aptikimas, elektroninė kova, pigūs perėmėjai, masinė gamyba ir operatorių rengimas formuoja naują saugumo standartą.
Lietuvai, kaip vienai svarbiausių rytinio NATO flango valstybių, tai reiškia ne tik didesnį saugumo dėmesį, bet ir realias technologines bei ekonomines galimybes. Dronų era jau keičia gynybą, o kartu – ir visą Lietuvos technologijų sektoriaus perspektyvą.