2 nuotr.
Jau rytoj Lietuvoje po 11 metų pertraukos galės pasigrožėti išskirtiniu reginiu – Saulės užtemimu, tiesa, ne visišku. Atvirų šaltinių nuotr.
LRT.lt kalbinta dr. Edita Stonkutė akcentavo, kad, paskutinį kartą tokį ryškų dalinį Saulės užtemimą Lietuvos gyventojai galėjo stebėti 2015 metų kovo 20 dieną.
Vilniaus universiteto astrofizikas dr. Kastytis Zubovas LRT. lt pridūrė, kad Saulės užtemimas įvyksta tuomet, kai Mėnulis įsiterpia tiksliai tarp Saulės ir Žemės.
Tuomet, anot jo, Mėnulio šešėlis pereina per dalį Žemės paviršiaus.
Šįkart visiškas Saulės užtemimas bus matomas siauroje juostoje, kuri drieksis per šiaurinę Rusiją, Grenlandiją, Islandiją, Atlanto vandenyną, šiaurinę Ispaniją ir nedidelę šiaurės rytų Portugalijos dalį.
Tuo metu aplinkiniuose regionuose, įskaitant Lietuvą, stebėsime dalinį Saulės užtemimą.
„Tiek Mėnulis, tiek Saulė yra baigtinio dydžio, t. y. ne taškiniai objektai. Taigi, žiūrint iš Saulės, už Mėnulio susidaro du regionai – šešėlio ir pusšešėlio. Šešėlio regione Mėnulis uždengia visą Saulės šviesą – ten ir matome visišką užtemimą. Paprastai šešėlio regionas būna poros šimtų kilometrų pločio. Pusšešėlio regione Mėnulio diskas užstoja tik dalį Saulės, tad matome dalinį užtemimą – šis regionas driekiasi tūkstančius kilometrų į abi puses nuo visiško užtemimo zonos”, – aiškino K.Zubovas.
Lietuvoje Mėnulis uždengs maždaug 75-81 proc. Saulės disko. Didžiausia Saulės užtemimo fazė Lietuvoje bus pasiekta tarp 20.53 val. ir 21.00 val.
„Nors maksimumas trunka tik akimirką, įspūdingiausia užtemimo dalis bus stebima maždaug 15-20 minučių aplink šį momentą”, – LRT.lt komentavo dr. E.Stonkutė.
Anot mokslininkės, dalinis Saulės užtemimas Lietuvoje pirmiausia prasidės 20.08 val. Klaipėdos ir Šiaulių regionuose, Klaipėdoje didžiausia užtemimo fazė bus pasiekta 21.00 val., o užtemimas baigsis 21.50 val. Mėnulis uždengs net 81,34 proc. Saulės disko, todėl Klaipėda, Nida ar Palanga (prie jūros) bus vienos iš geriausių vietų Lietuvoje stebėti šį reiškinį.
Vilniuje užtemimas prasidės 20.09 val., didžiausią fazę pasieks 20.53 val., o baigsis 21.49 val. Sostinėje bus uždengta apie 75,04 proc. Saulės disko.
Vis dėlto Saulė nusileis anksčiau, nei pasibaigs užtemimas, tad visoje Lietuvoje matysime tik dalį įspūdingo reiškinio.
Kadangi užtemimas vyks vakare, Saulė visoje Lietuvoje bus labai žemai virš vakarinio horizonto.
Didžiausia užtemimo fazė sutaps su saulėlydžiu arba įvyks visai prieš jam prasidedant, todėl stebėjimo vietą reikėtų rinktis itin atidžiai.
„Geriausia užtemimą stebėti ten, kur atsiveria platus vaizdas į šiaurės vakarus ir horizonto neužstoja medžiai, pastatai ar kalvos. Tam puikiai tinka pajūris, ežerų pakrantės, aukštesnės kalvos ar atviros pievos”, – sako mokslininkė.
Tad palankiausios sąlygos turėtų būti Lietuvos pajūryje. Stebint užtemimą Vilniuje, Kaune ar kituose didmiesčiuose, verta rinktis aukštesnes vietas su kuo atviresniu vaizdu į šiaurės vakarus.
Esant palankioms orų sąlygoms, užtemimą stebėti kvies ir Vilniaus universiteto Molėtų astronomijos observatorija.
LRT.lt kalbinti pašnekovai primena, kad planuojantys stebėti Saulės užtemimą turėtų tam tinkamai pasiruošti. Pirmiausia būtina apsaugoti akis.
Astronomai rekomenduoja užtemimą stebėti per specialius akinius, kurie turi filtrus, blokuojančius ne tik regimuosius, bet ir ultravioletinius spindulius – saugių akinių, tinkamų Saulės užtemimui stebėti, namų sąlygomis pasigaminti nepavyks, tad juos teks nusipirkti.
Be to, nerekomenduojama pasitikėti ir tokiais savadarbiais sprendimais, kaip aprūkę stiklai, rentgeno nuotraukos, fotojuostelės, kompaktiniai diskai, tamsintas plastikas ar keleri vieni ant kitų uždėti akiniai nuo saulės.
Beje, visiškas Saulės užtemimas Lietuvoje fiksuotas 1954 m. birželio 30 d., artimiausias įvyks 2142 m. gegužės 25 d. vidurdienį.