3 nuotr.
Nepaisant skambių pastarųjų metų europiečių pareiškimų, realybė tokia, kad, kol kas, Ukraina netaps nei ES, nei NATO nare. Asociatyvi EPA-Eltos nuotr.
Europiečių abejonės
Be to, ES abejoja, ar Ukrainos teismai yra pakankamai nepriklausomi, o valdžios institucijos gali užtikrinti pagrindinius europinius principus.
„Neįmanoma priimti į ES šalies, kurioje gyvena 40 mln. žmonių ir kuri Korupcijos suvokimo indekse, surinkusi 36 balus iš 100 galimų, užima 104 vietą pasaulyje iš 182 tirtų valstybių. Tokiu atveju visas projektas prarastų prasmę”, – interviu leidiniui sakė aukštas Europos diplomatas.
Prancūzija ir Vokietija siūlė laipsnišką integraciją: įgyvendinusi konkrečias reformas, šalis, nelaukiant kol bus užbaigtas visas procesas, gautų individualias narystės lengvatas.
Tačiau Ukraina siūlomu kompromisu nėra patenkinta.
Pasak FT, Kijevas dažniausiai atmeta bet kokius kitus pasiūlymus, išskyrus visateisę narystę ir reikalauja pagreitinto priėmimo iki 2027 m. sausio 1 d.
Europos pareigūnas, dalyvavęs derybose su Ukraina, šią datą pavadino pagalbos šauksmu.
Pasak jo, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žinojo, kad tai neįmanoma.
NATO irgi nebus
Panašios priežastys trukdo Ukrainai prisijungti prie NATO. „The National Interest” priminė, kad Ukraina ilgą laiką buvo vadinama viena korumpuočiausių Europos šalių.
Straipsnio autoriai pažymėjo, jog net ir prasidėjus Rusijos invazijai, aukšto rango Ukrainos pareigūnai, dėl kaltinimų korupcija, patekdavo į teisėsaugos akiratį arba turėdavo atsistatydinti.
Būtent taip nutiko rugpjūčio pradžioje iš pareigų atleistai ambasadorei JAV Olgai Stefanišynai, kuriai pareikšti kaltinimai korupcija.
Rugpjūčio 3 d. Kijeve vykusiame susitikime buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas, ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas, pripažino, kad šalis niekada netaps NATO nare.
„Apie 12 metų asmeniškai dirbau, kad atitiktume NATO standartus, ir kasmet man sekdavo pasakas, kad mes tuoj-tuoj prisijungsime prie aljanso. Deja, mes niekada prie jo neprisijungsime”, – pareiškė V.Zalužnas.
Kratos ir milijonai
Jei Ukrainos prezidentas V.Zelenskis nesiims priemonių kovai su korupcija, šalis gali prarasti Vakarų paramą, rašo portalas „UnHerd”.
Straipsnio autoriai prisiminė operaciją „Midas” – 15 mėnesių trukusį tyrimą dėl korupcijos energetikos sektoriuje, kurį vykdė NABU (Ukrainos nacionalinis kovos su korupcija biuras) ir SAPO (Ukrainos specializuota antikorupcinė prokuratūra).
Tyrėjams pavyko gauti apie 1000 valandų telefoninių skambučių įrašų.
Viename iš epizodų „Energoatom” rangovai, kad jų sutartys nebūtų užblokuotos ar nutrauktos, kaip neteisėtą atlygį buvo verčiami sumokėti 10-15 proc. nuo užsakymo sumos.
Medžiagoje minimi devyni įtariamieji, tarp kurių yra buvęs V.Zelenskio biuro vadovas Andrijus Jermakas, buvęs gynybos ministras Rustemas Umerovas, buvęs vicepremjeras Oleksijus Černyšovas ir buvęs V.Zelenskio verslo partneris Timuras Mindičius.
Tyrėjai surengė 70 kratų ir konfiskavo 4 mln. JAV dolerių grynaisiais, dokumentus bei telefonus.
„Tai – žmonių pinigai, kurie turėtų būti skirti pirmajai fronto linijai”, – piktinosi ES diplomatijos vadovė Kaja Kalas (Kaja Kallas).
Taip pat leidinys cituoja apklausų duomenis. Remiantis viena apklausa, 84 proc. ukrainiečių mano, kad vyriausybėje yra plačiai paplitę sukčiavimas ir kyšininkavimas, o kitoje apklausoje 54 proc. respondentų teigė, jog rimčiausia grėsmė šalyje yra korupcija.
Karinį konfliktą kaip pagrindinę grėsmę toje pačioje apklausoje nurodė tik 39 proc.
Kova su korupcija – absurdiška
Ukrainos ekonomistas Oleksijus Kuščas mano, kad korupcijos Ukrainoje negalima tapatinti tik su individualiais kyšiais ar nesąžiningais pareigūnais.
Jo nuomone, problema yra sisteminė: korupcijos ryšiai taip giliai įsišakniję valstybės darbe, kad tapo pačio sprendimų priėmimo mechanizmo dalimi.
„Kai kalbama apie kovą su korupcija, tai skamba gana juokingai, nes korupcija nėra sistemos klaida, kaip sako programuotojai, tai yra funkcija. Mūsų šalyje visiškai neįmanoma kovoti su korupcija. Korupcija yra pati sistema. Tai tik kovos su korupcija imitacija”, – patikslino O.Kuščas.
Tokioje sistemoje, pasak jo, žmogui, kuris atsisako dalyvauti korumpuotuose santykiuose, išgyventi sunku.
Ekonomistas mano, kad sistema arba palaipsniui pašalins tokį asmenį, arba privers jį prisitaikyti prie esamų taisyklių ir galiausiai padarys jį savo dalimi.