„KAM vadovybė krenta ir gynybos pramonės failas iš ministerijos atimamas vieno didžiausių pirkimų Lietuvos istorijoje išvakarėse. Kalba apie Rūdninkų karinio miestelio vystymo antrąjį etapą. Čia jau ne šiaip suchaltūrintas kelias už keletą milijonų. Gyvenamosios patalpos, garažai, dirbtuvės, valgyklos, sandėliai, rikiuotės aikštės, štabai, degalinės, mokymo centrai. Tai, kas išleista iki šiol, yra centai, lyginant su pinigais, kurie šiuo metu guli ant stalo“, – feisbuke rašo S. Malinauskas.
Penktadienį apie „Fegdos“ dalyvavimą naujame konkurse feisbuke paskelbęs S. Malinauskas taip pat pabrėžė, kad lapkričio 3 d., jo žiniomis, bus pateikiami galutiniai konkurso dalyvių pasiūlymai. „Gruodžio pradžioje turėtų būti skelbiami konkurso nugalėtojai. Mano žiniomis, nepaisant kilusių problemų su jau gautais valstybės užsakymais, „Fegda“ dalyvauja šiame pusantro milijardo pirkime“, – įvardijo S. Malinauskas.
Svarbu pabrėžti, kad įmonė „Fegda“ yra viena iš dalyvių konkurse, kurio bendra vertė yra jau įvardyta – pusantro milijardo eurų.
„Eilinį kartą apie partijos pirmininko ir NSGK vadovaujančio jo tėvo ryšius su „Fegda“ nesikartosiu. Nuo bendrų medžioklių iki įdarbinimo“, – feisbuke rašė S. Malinauskas.
„Delfi“ primena, kad „Fegdą“ ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininką Mindaugą Sinkevičių bei jo tėvą Rimantą Sinkevičių sieja pomėgis medžioti. Į vieną skandalingą medžioklės istoriją buvo įsipynęs ir tuometinis Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas R. Sinkevičius, ir kelių tiesimo įmonės „Fegda“ vienas akcininkų A. Gribulis. „Delfi“ išsiaiškino, kad M. Sinkevičius ir „Fegdos“ savininkas A. Gribulis priklauso tam pačiam medžiotojų klubui „Tauras“.
S. Malinauskas feisbuke taip par pabrėžia, kad konkurso skaidrumas yra itin svarbus. „Svarbu suprasti, kad VIENAS procentas nuo pusantro milijardo yra 15 milijonų. Už tokius pinigus galima bet kurią ministeriją pertvarkyti ar ministrą pakeisti, jei tokias galias turi. Aišku, aš neabejoju, kad valdantieji supranta savo atsakomybes, gynybos svarbą, jokių užkulisinių susitarimų nėra, specialiosios tarnybos atliks savo darbą, pirkimai vyks skaidriai, o dabar vykstantys procesai su jais niekaip nesusiję“, – feisbuke teigė S. Malinauskas.
„Delfi“ keipėsi į „Fegdos“ vadovą J. Jablonskį, šis patvirtino, kad įmonė konkurse dalyvauja, tačiau dėl platesnių komentarų mandagiai pakvietė kreiptis raštu.
„Dėkui už rekordinį dėmesį mūsų įmonei. Deja, laikomės nuostatos, kad valstybės vykdomų konkursų nekomentuojame“, – raštu atsiųstame atsakyme teigia „Fegda“.
Kaip skelbia KAM, šiuo metu prasideda II-asis Rūdninkų poligono infrastruktūros rengimo etapas. KAM duomenimis, konkurse dalyvauja tik Lietuvos įmonės, taip skatinant vietos verslą.
„Antrojo etapo metu bus statomos gyvenamosios patalpos kariams, garažai, dirbtuvės, valgyklos, sandėliai, rikiuotės aikštės, štabai, degalinės. Taip pat numatyti mokymo paskirties statiniai, dalyje jų bus įrengtos modernios simuliacinės treniravimosi sistemos. Skaičiuojama, kad valstybės turtiniai įsipareigojimai Rūdninkų karinio miestelio vystymui VPSP būdu šios dienos kainomis galėtų siekti apie 1,8 mlrd. eurų su PVM. Projekto kaina apima ne tik infrastruktūros objektų projektavimą, statybas, bet ir statinių priežiūrą bei paslaugų teikimą 12,5 metų laikotarpiui bei finansavimo išlaidas (palūkanas ir kitus įsipareigojimus bankams). Galutinė projekto vertė bus aiški pasibaigus konkursui šių metų pabaigoje“, – skelbė KAM pranešime spaudai dar šių metų vasaros pradžioje.
„Pagal su Vokietijos gynybos ministerija suderintus poreikius Rūdninkų karinio miestelio vystymas suskaidytas į du etapus, nes tai leis dalį Vokietijos brigados karių priimti greičiau, nereikės laukti, kol bus užbaigtas visas karinio miestelio projektas. Rūdninkų karinio miestelio I-ojo etapo projektavimo ir statybos darbai pradėti 2024 m. rugpjūtį ir vyksta sparčiau nei planuota – šį projekto etapą tikimasi užbaigti net 6 mėnesiais anksčiau nei numatyta sutartyje“, – skelbė KAM.
Karinis miestelis Rūdninkuose užims apie 190 ha karinio poligono teritorijos. Visa Rūdninkų poligone sukurta karinė infrastruktūra nuosavybės teise priklausys Lietuvos valstybei, patikėjimo teise ją valdys, naudos ir disponuos Lietuvos kariuomenė.