Kaip sako, žengė lemtingą, gal jau paskutinį žingsnį.
Ar tai reikštų, jog dabartinis TS-LKDP lyderis Laurynas Kasčiūnas stiprina konservatyvųjį šios partijos sparną?
Ir kodėl M.Kundrotas pasirinko ne „Nacionalinį susivienijimą”, kuris yra žymiai tautiškesnis ir konservatyvesnis?
M.Kundrotas iškart įspėjo, jog apie TS-LKDP nekalbės, nes nėra įgaliotas, tačiau paaiškino, kodėl nepasirinko „Nacionalinio susivienijimo”.
„Todėl, – sakė M.Kundrotas, – kad man nepriimtinas yra gerbiamo Vytauto Sinicos (gerbiamo sakau be ironijos) pozicija musulmonų atžvilgiu.
Manau, kad gerbiamas V.Sinica ta prasme tiesiog kopijuoja Vakarų Europos radikalų – tokių kaip „Alternatyva Vokietijai” ir Mari Lepen (Marie Le Pen) poziciją, bet visiškai neatsižvelgia į mūsų lietuvišką istorinę patirtį, nes mes jau 300 metų turime savą islamo bendruomenę.
Tai mūsų totoriai. Taip pat yra ir etninių, atsivertusių į islamą. Tokių kaip Paulius Bergaudas, su kuriuo labai draugiškai bendraujame, ir man truputėlį skaudu, kai gerbiamo V.Sinicos yra netiesiogiai tarsi pasakoma, kad islamas yra blogis kaip toks.
Mes bandėme su gerbiamu V.Sinica diskutuoti šita tema, bet jis nepriėmė mano pozicijos, tai ką padarysi?
Tikrai vertinu šitą žmogų, remsiu, kur jis bus teisus, tačiau nenorėčiau, kad Lietuvos piliečiai būtų skirstomi pagal religiją.
Man asmeniškai Lietuvos totorius ar į islamą atsivertęs lietuvis yra politiškai artimesni nei, tarkime, krikščionis iš Gazos.
Nes pagal V.Sinicos poziciją atrodo, kad jeigu migrantas krikščionis, tai viskas tvarkoje, o jeigu Lietuvos pilietis yra musulmonas, tai su juo yra kažkokios problemos.”
– Kodėl nusivylėte tautininkais? – „Vakaro žinios” paklausė Mariaus Kundroto.
– Ne, jokiu būdu nenusivyliau, Tautininkų sąjungos kaip savarankiškos partijos nebėra, ji susijungė su Centro partija, o tada buvo įkurta jungtinė partija „Tautos ir teisingumo sąjunga”.
Buvau toj partijoj, bet ten atsirado žmonių, su kuriais nesutarėme geopolitiniais klausimais, pirmiausia – dėl karo Ukrainoje.
Yra žmonių, kurie nežino, kam priklauso Krymas ir kurie mano, kad Lietuva neturėtų remti Ukrainos. Mane tai labai šokiravo.
O su partijos buvusiu pirmininku ponu Petru Gražuliu turime tikrai draugiškus santykius. Esu jį parėmęs ieškiniuose, kai buvo persekiojamas dėl Biblijos citavimo.
Tikrai šitą žmogų gerbiu kaip ir V.Sinicą, bet mes orientuojamės į labai skirtingas auditorijas.
– Esate nesėkmingai bandęs patekti į Seimą ir Europos Parlamentą, todėl nekorektiškai paklausiu – gal dabar pasirinkote konservatorius, nes su jais patekti į Seimą yra daugiau šansų?
– Kaip minėjau, nenorėčiau komentuoti savo narystės partijoje, nes nesu įgaliotas, bet man ne pakeliui su žmonėmis, kurie palaiko Rusiją ir nepalaiko Ukrainos.
Man ne pakeliui su žmonėmis, kurie renkasi populistinį kelią ir kalba tai, kas rinkėjams patinka, neatsižvelgdami į tai, kad galbūt tie sprendimai, kuriuos jie siūlo, galėtų pakenkti lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei.
O dėl viso kito – man tiesiog priimtina tai, kas (konservatorių) šiuo metu yra skelbiama dėl migracijos, demografijos. Aš matau ten realią galimybę įgyvendinti bent jau kažkokią dalį savo pažiūrų.
– Pažiūras lengviausia įgyvendinti su konservatoriais patekus į Seimą?
– Na, visa tai yra ateities klausimas. Aš šiuo metu norėčiau pabrėžti, kad tikrai nepretenduoju į jokias vadovaujamas pozicijas nei partijos, nei jos skyriaus vadovybėje. Nepretenduoju į savivaldybių rinkimų sąrašus.
Šiuo metu esu eilinis partijos narys, o kaip bus ateityje – pažiūrėsim. Kaip sakiau, nenorėčiau komentuoti savo narystės, nes tiesiog nesu įgaliotas.
O buvę bendražygiai reaguoja labai įvairiai. Vieni labai sveikina, kiti, sakykime, vertina kritiškai, bet kritiškiausiai vertina tie, kurie iki šiol į mano pažiūras nelabai gilinosi.
Jiems atrodo, kad pakeičiau savo vertybes, bet aš ir dabar esu už tai, kad Lietuva būtų lietuviška, laisva ir dora. Tai yra mano pagrindiniai stulpai, ant kurių Lietuva stovi – lietuvybė, nepriklausomybė ir moralė.
Mano vertybės lieka tos pačios. Jau daugiau kaip 10 metų save tapatinu su trimis filosofinėmis, politinėmis tradicijomis.
Tai yra tautiškumas, konservatyvumas ir komunitavizmas. Manau, kad politikos pagrindas yra dorybė ir sveikas protas.
Lygiai taip pat sako ir (Kanados) filosofas, konservatizmo šalininkas Čarlzas Teiloras, (Charles Taylor), šviesios atminties Edmundas Berkas (Edmund Burke), popiežius Benediktas XVI. Tad mano gravitacija link konservatorių prasidėjo ne šiemet, bet daug anksčiau.
– Ar seniai pažįstate Lauryną Kasčiūną?
– Taip, faktiškai nuo ankstyvos jaunystės.
– Mėgstate futbolą?
– Ne, sportu nelabai domiuosi.
– Kas konkrečiai pasiūlė prisijungti prie konservatorių? Juk kažkas turėjo pasakyti „Mariau, ateik”?
– Nenorėčiau to komentuoti.