Gerda sutiko atsakyti į 15min.lt klausimus sakydama, kad jeigu jos patirtis padės kam nors pastebėti simptomus, apsilankyti pas gydytoją – tai bus svarbiausia.
Vasarą apčiuoptas gumbas
„Viskas prasidėjo liepos 7 dieną, kai važiuodama automobiliu apčiuopiau kakle gumbą. Sustojusi iškart nusiunčiau mamai (mano mama dirba medicinos srity) vaizdo įrašą, kad ji pažiūrėtų, kas tai galėtų būti, nes gumbas buvo labai didelis. Mama parodė tai savo kolegoms ir pasakė, kad reikia kuo greičiau pasitikrinti“, – sakė Gerda.
Merginai labai greitai buvo atlikta echoskopija, kuri parodė išties didelį, kone kiaušinio dydžio darinį. Echoskopuojanti gydytoja Gerdą nukreipė pas hematologą, kad gautų siuntimus kitiems specialistams.
„Pirmasis hematologas manė, kad tai limfmazgių uždegimas, todėl išrašė antibiotikų. Tačiau, kadangi nejaučiau jokių simptomų, nusprendžiau jų nevartoti ir kreiptis į kitą gydytoją, kad išsiaiškinčiau priežastį. Antrasis gydytojas paaiškino, jog reikalinga biopsija, todėl skubiai nusiuntė mane į Santaros klinikas“, – pasakojo mergina.
Kai ji atvyko biopsijai, jai niekas nebuvo pasakęs, kad vėžys yra reali grėsmė, bet ji atvira – apie tai dažnai pagalvodavo. O kai įžengusi į kabinetą išgirdo klausimą, ar ji iš „Vėžio klinikos“, mergina suprato, kad žinios gali būti ne pačios geriausios.
„Atlikus biopsiją, man buvo pranešta, jog su manimi turėtų susisiekti gydytojas hematologas ir pakomentuoti rezultatus, tačiau žinutės taip ir nesulaukiau. Tyrimo rezultatai buvo jau liepos 18 d., tad aš, paraginta mamos, esveikata.lt atsidariau liepos 22 d. Dėl to visiškai nepykau, nes praleidau savaitgalį su mintimi, kad yra tikimybė, jog man ne vėžys“, – atvirai dalinasi Gerda.
Merginai teko apsilankyti pas trečiojo lygio hematologą, kuris išsamiai paaiškino, kuo ji serga ir paskyrė PET tyrimą (pozitronų emisijos tomografija). Šis yra daromas tik dvejose vietose – Vilniuje ir Kaune, o eilėje gali tekti laukti ir mėnesį. „Tada manęs laukė dar krūva kraujo tyrimų, per kuriuos kalbėdama su sesele sužinojau, jog Hodžkino limfoma yra kraujo vėžys“, – sakė mergina.
Asmeninio archyvo nuotr./Gerda Andreikėnaitė
Šeima ir draugai negalėjo patikėti merginos diagnoze, ir keli net galvojo, kad tyrimai buvo klaidingi. „O šiaip, buvo visko. Bet daugiausia – verkėm. Dabar galvoju, kad turbūt nebuvo nei vieno artimojo, kuriam nebūtų ašarėlė nuriedėjusi.. Buvo ir išgąsčio, kad „o kas jei?“, bet tai juk natūralu, dauguma mūsų to bijome, bet aš asmeniškai to „o kas jei?“ nebijau. Žinau, kad aš pasveiksiu, liga – tai ne nuosprendis“, – sako mergina.
Kankinantis laukimas ir dovana gimtadienio dienos proga
Belaukiant tyrimo paaiškėjo, jog jis yra nukeliamas neaiškiam laikui, nes nėra reikiamų vaistų jį atlikti, todėl laikui Gerda pradėjo jaudintis, kad liga nepradėtų plisti.
„Bandėme aiškintis, kokių vaistų trūksta, ar yra galimybė juos kažkur surasti, atvežti, nupirkti ar kitaip gauti, tačiau visos pastangos buvo ėjo veltui. Vėliau, kolegų patarimu, susisiekėme su Ryga ir planavome vykti tirtis į Latviją. Kai paprašėme dokumentų vertimui ir siuntimui, kad gaučiau vietą ten, gydytojas pranešė, jog netrukus pradės veikti ir Vilniaus PET. Ši žinia mus pasiekė rugpjūčio 29-ąją, per mano gimtadienį – tai buvo geriausia dovana“, – pasakoja Gerda.
Po PET rezultatų ji sužinojo, kad liga yra tarpinėje stadijoje, o tai reiškė, kad tai – nei pradinė, nei pažengusi stadija. Gerdai buvo pranešta, jog daugybiniai augliai yra kaklo srityje ir tarpuplautyje.
„Stipriuosius simptomus pradėjau jausti tik kelios savaitės iki gydymo, o prieš tai jie buvo minimalūs – dusulys atliekant stiprią fizinę veiklą. Vėliau buvo prasidėję labai stiprūs šonkaulių skausmai, buvo sunku kvėpuoti, pakilo temperatūra ir užpuolė stiprus dusulys, tačiau ar tai susiję su vėžiu, sunku pasakyti“, – apie simptomus kalbėjo mergina.
Koks gydymas taikomas ir kaip jaučiasi
Šiuo metu Gerdai taikomas chemoterapinis gydymas – ji gauna 4 skirtingus vaistus ir jos laukia chemoterapijos kas dvi savaites.
„Kol kas planuojamos 8 chemoterapijos lašinimai (4 kursai), šiuo metu jau esu gavusi 3 lašinimus. Po ketvirtojo laukia PET tyrimas, kuris parodys, ar vaistai veikia tinkamai ir ar nereikia skirti stipresnės chemoterapijos“, – sakė mergina.
Paklausta, kaip jaučiasi, ji dalinasi, kad labai įvairiai. „Kai tik sulašina vaistus, būna siaubingai blogai – kokias 4 dienas, o bėgant laikui pagerėja. Žinoma, bendras silpnumas ir nuovargis kankina, tačiau jis jau netrukdo stipriai gyventi ir džiaugtis kasdiene rutina. Dabar išgyvenu plaukų slinkimo etapą. Jei atsakinėčiau prieš dvi savaites į šį klausimą, sakyčiau, kad man labai liūdna dėl plaukų, tačiau šiandien aš jau visiškai su tuo susitaikiusi, užsisakiusi peruką ir nusipirkusi gražią kepurę, tad manęs tai nebeliūdina“, – sakė mergina.
Kaip liga keičia kasdienybę
Šiais metais Gerda baigė magistrantūros studijas ir džiaugiasi, kad su liga nesusidūrė studijų metais, kadangi tuomet ir taip patyrė pakankamai streso.
„O su darbu man išties pasisekė. Mano profesija ir darbovietė leidžia man dirbti nuotoliu, tad kai praeina blogiausios dienos, aš jau ir dirbu. Tai nebūna labai paprasta, bet padeda. O šiaip, labiausiai liūdna kad teko atsisakyti aktyvaus sporto, labai mėgau žaisti tenisą ir kitaip aktyviai leisti laiką, dabar tenka lepintis tik vaikščiojimu ir mankšta“, – sako mergina.
O kas padeda psichologiškai išgyventi šį laikotarpį? Gerda sako, kad dabartinės gyvenimo patirties ir ligos ji nevadina išgyvenimo laikotarpiu. „Man labiau tai mano gyvenimas, mano dabartinė gyvenimo dalis. Atrodo, taip ir turi būti, kad šiuo metu kitaip būti negali. Gyvenimas nėra visada vienodas. Šiuo metu gal ir jaučiuosi apkarpytais sparnais, tačiau tai juk vis tiek esu aš. Žinoma, kai būna „blogosios“ dienos, nėra lengva, bet aš žinau, kad tai yra laikina“, – Gerda į ligą žiūri pozityviai.
Asmeninio archyvo nuotr./Gerda Andreikėnaitė
Ji sako, kad labiausiai reikėjo gerųjų patirčių ir informacijos. Mergina pradėjo ieškoti žmonių, kurie susidūrė su šia liga, kalbėjosi, dalinosi savomis patirtimis, patarimais. „Tai ko gero labiausiai paskatino pradėti dalintis socialinėje erdvėje savo istorija – susipažinau su nemažai žmonių, praėjusių ar einančių per tą patį. Tikiu, kad ir mano istorija bus kažkam pagalba, kaip bent minimalus ramstis“, – sako Gerda.
Ką norėtų pasakyti kitiems jauniems žmonėms, kurie susiduria su onkologine liga? „Aš juos visus labai stipriai apkabinu ir suprantu. Kai esi jaunas ir susergi, sunku kartais „suvirškinti“, kas su tavimi darosi. Atrodo, ką tik galėjai kalnus versti kruvinais delnais, o dabar net laiptais nebeužlipi… Norėtųsi visiems perduoti, jog svarbiausia yra nepamiršti savęs. Priminti, kad visgi AŠ sau esu svarbus. O problemos, jos ateina ir praeina, bet gyvenimas nenustoja būti gražus“, – dalinosi Gerda.