Klaipėdos simbolis – pilis
Priešpilio gatvėje stovinti Klaipėdos pilis dažnai pakliūva į mieste besilankančių žmonių akiratį. Vis dėlto aš pati niekada nesu net užėjusi į jos kiemą, o ir nelabai buvau girdėjusi atsiliepimų, kad ten vertėtų apsilankyti.
Kaip nurodoma, XIII a. vid. prie Dangės žiočių Vokiečių ordinas pastatė Klaipėdos pilį, o tuomet užvirė šimtametės kovos tarp lietuvių ir vokiečių. Puolimai, gaisrai, perstatymai, modernizavimas buvo Klaipėdos pilies kasdienybė. Piliai netekus karinės reikšmės, ji pradėjo nykti, XIX a. antroje pusėje paskutinės pilies plytos sumūrytos į senamiesčio pastatus.
Atvėrus pilies muziejų, jame įsikūrė kelios ekspozicijos: archeologijos, pilies bei miesto raidos, kur pasakojama ne tik istorija, bet ir gyventojų kasdienybė. Taip pat yra erdvė, skirta Antrajam pasauliniam karui.
O šią vasarą lankytojams atverta dar viena Klaipėdos pilies vieta – bokštas. Liepos mėnesį socialiniuose tinkluose pirmą kartą išvydau bokšto vidų – žmogus dalijosi, kad tai šio sezono naujiena bei trumpai aprodė, kaip ten viskas yra. Vėliau išvydusi dar bent kelis tokius pasidalijimus, susigundžiau čia apsilankyti ir aš.
Muziejus pranoko mano lūkesčius
Kelioms dienoms atvykusi į Palangą, nusprendžiau pusdienį skirti Klaipėdai ir apsilankyti staiga išpopuliarėjusiame pilies bokšte. Kai internete perskaičiau, kad jis net vadinamas karščiausia vasaros naujiena pajūryje, supratau, kad būtų tiesiog nedovanotina pačiai to neįvertinti.
Taigi, vieną apsiniaukusią dieną netoli Klaipėdos pilies pasistačiau automobilį ir pradėjau eiti link savo tikslo. Iš karto pasidžiaugiau, kad muziejus net darbo dienos rytą nėra tuščias – čia jau rinkosi pavieniai lankytojai, kurių dauguma buvo užsieniečiai.
Lauke pasitiko aiškiai sustatyti ženklai su sunumeruotomis ekspozicijomis bei ženklu, kur yra kasa, todėl pasiklysti neįmanoma. Už bilietą sumokėjusi 6 eurus, patraukiau link pirmos ekspozicijos.
Turiu prisipažinti, kad buvau nusiteikusi kiek skeptiškai – nesu istorinių muziejų mėgėja, todėl nekantravau greičiau viską praeiti ir pasiekti lauktąjį bokštą. Dėl to pirmąją erdvę perėjau iš tiesų greitai – nedidelėje patalpoje už stiklo buvo išdėlioti įvairiausi istoriniai eksponatai.
Atėjusi į antrą patalpą, staiga suklusau – mane iš karto pritraukė, kaip moderniai ji įrengta: pritemęs apšvietimas, įdomios ekspozicijos ir, svarbiausia, paprastai, bet nenuobodžiai pateikta istorija. Ši pasakojo apie ankstesnių laikų gyventojų kasdienybę – kaip žmonės prekiaudavo, taip pat buvo skirta dalis laivybai.
Nors čia taip pat, kaip aš sakau, pridėliota senų indų, man kur kas įdomiau buvo skaityti, kaip Klaipėda tapo kaperių ir piratų lizdu, o dantų šepetėlis anais laikais kėlė daug dramos, mat dalis gydytojų tam nepritarė, kiti teigė, kad neprotinga juo dantis valyti dažniau nei kas 14 dienų. Šioje erdvėje užtrukau ilgokai, nes tikrai susidomėjusi perskaičiau kiekvieną sakinį.
Muziejuje taip pat pamačiau ekspozicijas, skirtas archeologiniams radiniams ir miesto bei pilies raidai – ten daugiau dėmesio skiriama nuotraukoms. Galiausiai patekau į erdvę, kurioje prisimenamas Antrasis pasaulinis karas – nors istorija ne kartą girdėta, pateikiami vaizdai bei faktai vis tiek priverčia pašiurpti odą.
Pilies bokštas nuotraukose atrodo geriau
Apie valandą užtrukusi apžiūrinėdama muziejaus ekspozicijas, pagaliau pasiekiau bokštą. Darbuotoja pasiūlė į viršų lipti laiptais, o apačion nusileisti stikliniu liftu – paklausiusi patarimo, taip ir padariau.
Įėjus į patalpą, įspūdis tikrai yra – prieš akis atsiveria aukšta erdvė, kurioje palei sienas sukasi laiptai.
Kiekviename aukšte taip pat iškabinta įvairaus laikotarpio nuotraukų, kurias galima apžiūrėti, tačiau dauguma žmonių, bent jau mano apsilankymo metu, ties jomis neužtrukdavo ir tiesiog kuo greičiau norėjo pasiekti viršų.
Atsidūrusi viršutiniame aukšte, per kiekvieną langą atsakingai ėmiau žvelgti, koks vaizdas atsiveria. O jis tikrai neblogas – matosi senamiestis, upė, perkėla.
Patalpos centre, be to, įrengtos stiklinės grindys – ant jų atsistojus, šiek tiek gali suvirpėti kojos, jei bijote aukščio, tačiau visai smagu tai padaryti bei pažingsniuoti „kiauromis“ grindimis.
Nors bokšto vidus įrengtas patraukliai akiai, turiu pripažinti, kad tikėjausi truputį daugiau. Matytose nuotraukose ir vaizdo įrašuose jis tikrai atrodo įspūdingai – moderniai, industriškai, tačiau realybėje kiek kitaip.
Prieš apsilankydama skaičiau komentarus internete ir viename jų buvo minima, jog bokštas yra tuščias – tik laiptai, kelios nuotraukos ir nieko daugiau. Galiu pasakyti, kad sutinku – iš tiesų norėtųsi kažko daugiau, nes dabar tiesiog užlipama laiptais, apsižvalgoma aplink ir nusileidžiama liftu į apačią.
Nepaisant to, Klaipėdos pilies muziejus man paliko gerą įspūdį – jaučiausi turiningai praleidusi laiką ir sužinojusi naujų dalykų.