Šiais metais 15min metų knygų rinkimuose nugalėjo šie autoriai ir jų knygos bei vertėjai ir jų verstos knygos.
Geriausia lietuvių autorių grožinė knyga – Valdas Papievis „Ankančiam pasauly“ (leidykla „Odilė“)
Geriausia lietuvių autorių negrožinė knyga – Jūratė Čerškutė „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“ (leidykla „Lapas“)
Geriausia verstinė grožinė knyga – Tania Pjankova „Raudonųjų skruzdžių amžius“ (leidykla „Alma littera“, vertė Donata Rinkevičienė)
Geriausia verstinė negrožinė knyga – Anne Applebaum „UAB Autokratija. Kas ir kaip siekia valdyti pasaulį“ (leidykla „Tyto alba“, vertė Jolita Parvickienė)
Geriausia lietuvių autorių poezijos knyga – Marius Burokas „Seismografas“ (leidykla „Lapas“)
Geriausia verstinė poezijos knyga – Maksym Kryvcov „Eilėraščiai iš šaudymo angos“ (leidykla „Baziliskas“, vertė Marius Burokas, Antanas A. Jonynas, Benediktas Januševičius)
Apdovanojimus vedė 15min vyr. redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas bei 15min kultūros skyriaus redaktorė Kristina Tamelytė, į sceną atsiimti jų lipo rašytojai, vertėjai, leidėjai. Jiems skirtos specialios atminimo statulėlės bei 15min įsteigti piniginiai apdovanojimai.
„Šie rinkimai jau tapo svarbia Lietuvos literatūros gyvenimo tradicija, o apdovanojimų ceremonija – puiki proga susirinkti knygų bendruomenei. Šių metų apdovanojimai rodo ne tik tai, kiek vertingos, svarbios, išradingos literatūros turime, bet ir tai, kaip leidėjai, rašytojai, vertėjai reaguoja į aktualijas – tarp nugalėtojų yra ne vienas kūrinys, kuriame atspindimos šių dienų jausenos, aprašoma tai, kaip keičiasi pasaulis, daug dėmesio – ir ukrainiečių kūrybai“, – sakė A.Ožalas.
Nuotraukas iš apdovanojimų ceremonijos rasite čia.
KĄ APIE IŠRINKTAS KNYGAS SAKO KOMISIJOS NARIAI
Geriausia lietuvių autorių grožinė knyga
Valdas Papievis „Ankančiam pasauly“ (leidykla „Odilė“)
15min nuotr./Valdas Papievis „Ankančiam pasauly“
Jūratė Čerškutė: „Naujausia Valdo Papievio knyga tarsi tęsia „Ėko” ir pasaulio pabaigos nuojautas, šįkart pasakotojas iš Paryžiaus keliauja į Normandiją, kurios laukiniuose paplūdimiuose jūros nuplauti akiniai atveria naują trapumo perspektyvą – pagarsina viduje lūžtančias keteras, išryškina pasaulio ir gyvenimo paviršių faktūras, atskleidžia intrus vidines būsenas žlugimo ir karo nuojautų persmelktoje dabartyje: „Ankančiam pasauly lieka mokytis vaikščioti nemačiomis.“ (p. 127) Tai papieviško skambesio flâneur tekstas, kuriame gyvenimo skaidri melancholija duetu skamba su pasaulio (ir regos) praradimo perspektyvomis ir vaizduotės piešiamais scenarijais.“
Jurga Mandrijauskaitė: „Valdas Papievis šiame naujame romane skaitytojus veda šio rašytojo gerbėjams jau puikiai pažįstamų temų ir pasakojimo būdo keliais. Tai – melancholiškai lakoniška, poetiška istorija apie artėjančią pabaigą, kuri sykiu ir liūdna, ir labai graži. V.Papievis turi talentą esminius dalykus palikti tarp eilučių, iki galo neišsakytus, ir nors tos nuojautos pripildytos nerimo, prieblandos, čia yra ir jūriškos šviesos jausmo. Įdomių žanrinių ėjimų knygos antroje pusėje pasiūlantis rašytojas dar kartą įrodo, kodėl jis pelnytai laikomas vienu talentingiausių lietuvių rašytojų“.
Geriausia lietuvių autorių negrožinė knyga
Jūratė Čerškutė „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“ (leidykla „Lapas“)
15min nuotr./Jūratė Čerškutė „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“
Audrius Ožalas: „Jūratės Čerškutės monografija – vienas reikšmingiausių pastarojo meto lietuvių autorių negrožinių kūrinių, siūlantis mums įdėmų, skvarbų žvilgsnį į Ričardo Gavelio kūrybą. Tai siekis perprasti jo prozos sistemą, kūrybinius principus, leidžiantis apjungti jo visus darbus į įspūdingą vientisą organizmą bei pažvelgti į jo darbus visiškai nauju žvilgsniu. Ir tai – ne tik R.Gavelio pasaulio tyrinėjimas, J.Čerškutė, rašydama apie „Vilniaus pokerį“ ir kitas knygas įsviedžia mus į to laikmečio orbitą. Didelės aprėpties mokslinis darbas, tačiau skaitomas lengvai, ir tikrai nereikia būti literatūrologu, kad galėtum lengvai slysti šios knygos puslapiais“.
Lina Buividavičiūtė: „J.Čerškutės monografija maloniai stebina aprėptimi, gyliu, moksline kokybe, o kartu sklandžiu ir suprantamu rašymo stiliumi. Juntamas ilgametis autorės įdirbis – Jūratė yra puiki gavelologė. Dekonstrukcija paremti moksliniai tyrinėjimai aprėpia visus esminius R.Gavelio veikalus – nuo nepublikuotos ankstyvosios novelistikos iki paskutinio romano. Vidinių gyventojų koncepcija, kūniškos dekonstrukcijos, gaveliškasis rašiomonas ir pasakojimų digresijos – tai tik dalis mane itin intrigavusių solidaus Jūratės tyrimo dedamųjų. Žavėjo ir monografijos autorės nešališkumas ir kritiškas vertinimas, platus akiratis, gyvas ir skvarbus reiškinių vertinimas. Ši literatūrologinė studija tiesiog privaloma, drįsiu sakyti, kiekvienam lietuvių literatūros mėgėjui, siekiančiam suprasti R.Gavelio epochą, jo kūrinių pasaulį“.
Geriausia verstinė grožinė knyga
Tania Pjankova „Raudonųjų skruzdžių amžius“ (leidykla „Alma littera“, vertė Donata Rinkevičienė)
15min nuotr./Tania Pjankova „Raudonųjų skruzdžių amžius“
Audrius Ožalas: „Skaitant šią knygą per kūną bėgioja šiurpuliai dėl aprašomų patirčių siaubo. Tai knyga apie Holodomorą – prievartą, badą, išlikimo strategijas, pažeminimą, orumo praradimą. Liudijimas apie tai, kad mirti galima ne tik fiziškai. Skaityti šią knygą skaudu, sunku, tačiau ji kartu svarbi savo skleidžiama žinia, kūrinys veda paraleles ir su šių dienų siaubais. Šis pasakojimas labai paveikus ir meniniais išraiškos būdais, tamsiu poetiškumu, tuo, kaip geliančiai perteikiami skaudžiausi išgyvenimai“.
Lina Buividavičiūtė: „Raudonųjų skruzdžių amžius“ – psichologinis romanas, apie kurį kalbant sunku atrasti tinkamus žodžius, ypač dabar, vykstant karui. Tai itin gilus ir skaudus kūrinys apie sudėtingą Ukrainos istoriją – 1932–1933 metų Holodomorą. Dvi moterys, fizinis ir dvasinis alkis, du skirtingi pasauliai, kuriems lemta suartėti. Badas, kuris kiaurai smelkia kūną ir dvasią, destrukcija ir pastangos išlikti. Romanas stebina liudijimo gyliu ir psichologiniu pagrįstumu. Atskira padėka Donatai Rinkevičienei už puikų vertimą“.
Geriausia verstinė negrožinė knyga
Anne Applebaum „UAB Autokratija. Kas ir kaip siekia valdyti pasaulį“ (leidykla „Tyto alba“, vertė Jolita Parvickienė)
15min nuotr./Anne Applebaum „UAB Autokratija. Kas ir kaip siekia valdyti pasaulį“
Marius Burokas: „Šis knygos ilgio esė – puikus vadovėlis apie naująjį autokratijų amžių, autokratijų veikimo būdus, apie tai, kaip autokratai įgudo naudotis šiuolaikinėmis technologijomis demokratijai skaldyti ir ardyti. Knyga parašyta patraukliai, pagauliai, gyva kalba, pagrįsta faktais iš viso pasaulio. Džiugina tai, kad autorė nepiktnaudžiauja juodžiausiais scenarijais ir neapsimeta apokalipsės pranašu, ji siūlo veiksmų planą, palieka vilties, teigia, kad pasipriešinti dar ne vėlu. „UAB Autokratija“ padeda suprasti, kaip sukasi šis naujas, nerimą keliantis pasaulis ir ką daryti (jei dar ne vėlu) norint nesusinaikinti. Deja, tie, kas turėtų įsiklausyti į autorės perspėjimus, mieliau klausosi patrauklesnių sirenų giesmių“.
Mažvydas Karalius: „A.Applebaum griauna pasaulio suvokimo pamatus – istorijos ir dabarties sinergijos rezultatu virtusioje knygoje autorė kalba apie esminius šių dienų iššūkius. Ji dabarties scenarijų užuomazgas užčiuopia praeityje ir viską sustato į vietas painiuose politinės istorijos vingiuose, kurie skaitytojui galiausiai virsta aiškia ir lengvai gvildenama magistrale į suvokimą, kas vyksta šių dienų pasaulyje. Ši knyga gali ir išgąsdinti – galbūt net nebuvote susimąstę apie tokią pasaulio tvarką, kurią detaliai narsto amerikiečių žurnalistė. Bet, laimei, „UAB Autokratija“ tokias baimes veja šalin ir ragina imtis veiksmų – šis atviras kvietimas pasauliui veikti itin intriguoja“.
Geriausia lietuvių autorių poezijos knyga
Marius Burokas „Seismografas“ (leidykla „Lapas“)
15min nuotr./Marius Burokas „Seismografas“
Rūta Elijošaitytė-Kaikarė: „Jeigu poezijos knygoje yra eilėraštis, kurį nuolat atsimenu, knyga man jau yra gera. Mariaus Buroko „Seismografe“ tokių eilėraščių yra ne vienas. Vėjuotą dieną mintyse – eilutės iš eilėraščio „Potvynis ir atoslūgis“: „vėjas toks, kad iš karto už Vilniaus jūra.“ O kartais, kai atrodo, jog laiko nebelieka niekam, jaučiuosi kaip iš eilėraščio „Visatai, radusiai vietą“: „Ir laiko nėra. paukštis pakimba ant spindulio siūlo. diena / smilksta it popierius.“ Mariaus poezija kinematografiška, pilna kvapų, spalvų ir pojūčių. Ji gali būti sunki, o gali atsiverti šilčiausiais jausmais – dukroms, žmonai, turbūt ir pačiam gyvenimui. Marius, karo Ukrainoje metu tapęs mums visiems nepavargstančiu metraštininku, liko ir puikiu poetu.“
Ramunė Brundzaitė: „M.Buroko knyga „Seismografas“ itin jautriai ir taikliai fiksuoja meto, kuriame gyvename, virpesius ir techtoninius įtrūkius. Ypač įtaigūs eilėraščiai apie Ukrainą, rašyti iš betarpiškos patirties ten būnant, vežant paramą, bendraujant su savanoriais tapusiais ukrainiečių poetais.“
Geriausia verstinė poezijos knyga
Maksym Kryvcov „Eilėraščiai iš šaudymo angos“ (leidykla „Baziliskas“, vertė Marius Burokas, Antanas A. Jonynas, Benediktas Januševičius)
15min nuotr./Maksym Kryvcov „Eilėraščiai iš šaudymo angos“
Rūta Elijošaitytė-Kaikarė: „Vienas iš eilėraščių suriša Marių Buroką ir su Maksymu Kryvcovu: „Tėvas stengiasi išgirsti sūnų, varto rankose jo dovanotą mobilųjį. Sūnus ten, pikselis tarp pikselių.“ Kai pirmąkart išgirdau Mariaus skaitomą Maksymo eilėraštį, pajėgiau galvoti tik apie tai, kad žodis gali būti stipriausias mūsų ginklas, nors šioje knygoje viskas yra kova, visa tampa ginklais, paukščiai – žvalgais, dangus – paraku. „Eilėraščiuose iš šaudymo angos“ sunku tikėtis šviesos, bet dėl to dar labiau ir ypač dabar reikia juos skaityti visiems mums, reikia nešti savo vėliavą, kaip prieš trejus metus vėl kelti Ukrainos vėliavas, nes kario poeto žinia mums jau perduota – „Ant laidų sūpuojas pasaulis / nenubaidyk jo kaip purplelio.“ Džiaugiuosi, kad šių metų laureatėmis tapo dvi stiprios gerõs poezijos knygos.“
Ramunė Brunzaitė: „Maksymo Kryvcovo knygą „Eilėraščiai iš šaudymo angos“ skaityti skauda. Tai jauno, kare už laisvę žuvusio ukrainiečių poeto pasakojimai apie gyvenimą, kur greta – „Rolling Stones“ dainos, mergina, laikoma už rankos, žolės dūmas ir tamsa, kuri „ryja saulę / ryja debesis / ryja paukščius / ryja žmogų / ryja dangų.“ Eilėraščiai, kurių Maksymas geriau nebūtų turėjęs parašyti. Visgi būdami ir skaitomi šie tekstai tampa širdį veriančios ukrainiečių realybės liudijimu ir pasipriešinimu blogiui.“
Šiemet komisijas renkant ilguosius sąrašus skirtingose kategorijose sudarė Audrius Ožalas, Jūratė Čerškutė, Marius Burokas, Jurga Mandrijauskaitė, Lina Buividavičiūtė, Mažvydas Karalius, Neringa Butnoriūtė, Ramunė Brundzaitė, Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.
Esminis kriterijus vertinant kūrinius – knygos turėtų turėti išliekamąją, meninę, pažintinę vertę, verstinės knygos atveju vertinama ir jos vertimo kokybė. Taip pat knygos turi būti pirmą kartą išleistos lietuvių kalba (arba tai turi būti naujas knygos vertimas į lietuvių kalbą). Vertintos knygos, išleistos nuo 2024 m. rugsėjo 1 dienos iki 2025 m. spalio1 dienos. Lietuvių knygų autoriams skirtos 500 eurų premijos, tokio paties dydžio premijos skirtos ir geriausiomis išrinktų verstinių knygų vertėjams – tuo pabrėžiant vertėjų, kurie lietuvių kalba prakalbina užsienio kūrinius ir neretai lieka šešėlyje, svarbą.