Per artimiausius kelerius metus jaunoji karta Lietuvoje sudarys apie trečdalį darbo rinkos, todėl darbdaviai jau dabar iš naujo permąsto požiūrį į talentų paiešką. Norėdamos patraukti Z kartos dėmesį, organizacijos spartina atrankas, nes jaunuoliai nori kandidatuoti taip pat paprastai, kaip naršo socialiniuose tinkluose – vienu mygtuko paspaudimu. Įmonės, kurios sutrumpino atrankų procesus, įsitikino – pritraukiant jaunus talentus sėkmę nulemia būtent greitis ir skaidrumas.
31 proc. jaunuolių atsisako darbo pasiūlymų vien dėl per lėto ir neaiškaus atrankos proceso, atskleidė šių metų personalo valdymo bendrovės „Lever / Employ“ tyrimas. Jie tai daro gerokai dažniau nei vyresnių kartų atstovai, kuriems atrankų greitis nėra toks svarbus. Talentų pritraukimo platformos „RecruitCRM“ 2025 m. duomenimis, net 83 proc. jaunų kandidatų tikisi, kad visa atranka užtruks ne ilgiau nei dvi savaites.
Atrankų supaprastinimas – ne mada, o būtinybė
Vilija Bernatavičienė, „Telia“ Kauno paslaugų aptarnavimo padalinio vadovė, pastebi, kad Z kartai reikia kuo paprastesnio kandidatavimo – geriausia be CV ir be motyvacinio laiško. Todėl ilgus gyvenimo aprašymus ir klausimynus keičia kandidatavimas vienu paspaudimu, o aiškiai nurodyti terminai tampa būtini norint patraukti jaunų talentų dėmesį.
Atsižvelgdamas į šiuos lūkesčius, „Telia“ Kauno skambučių centras prieš metus iš esmės pertvarkė atrankų procesą. Anksčiau kandidatai pereidavo 3-4 etapus, atlikdavo užduotis, jas pristatydavo, stebėdavo kolegų darbą ir laukdavo atsakymo. „Pastebėjome, kad jauni žmonės dar nebūna apsisprendę, ar nori dirbti konkrečioje įmonėje, tad ilgas procesas juos atbaido“, – prisimena V. Bernatavičienė.
Šiandien viskas vyksta kitaip: atranką sudaro tik trumpas pokalbis telefonu ir vienas gyvas susitikimas. Telefoninis pokalbis atstoja motyvacinį laišką, o jo pabaigoje kandidatas iš karto sužino, ar keliauja į kitą etapą. Susitikimas trunka apie valandą: jo metu pristatoma įmonės kultūra, aptariamos darbo sąlygos, atsakoma į kandidato klausimus ir išbandomos trumpos praktinės situacijos. Pokalbio pabaigoje sprendimas priimamas vietoje – žmogus iš karto išgirsta aiškų „taip“ arba „ne“.
Atranka – ne tik darbuotojui, bet ir klientui pritraukti
Specialistės teigimu, supaprastintas procesas atrankų kokybės nesumažino. Priešingai – jis leidžia išvengti situacijų, kai geriausi kandidatai iškeliauja pas kitus darbdavius vien dėl to, kad pavargo laukti. „Matuojame ankstyvąją darbuotojų kaitą – pasikeitus atrankų būdui ji nepadidėjo“, – pabrėžia „Telia“ Kauno paslaugų aptarnavimo padalinio vadovė.
Be to, greitas atsakymas atrankose kuria pozityvų įspūdį ir apie patį prekės ženklą. Asmenybės ir profesinių įgūdžių vertinimo organizacijos „High5“ 2025 m. tyrimas parodė, kad neigiamą kandidatavimo ar darbo pokalbio patirtį turėję 63 proc. Z kartos atstovų vengia įmonės produktų ar paslaugų.
„Atrankos procesas yra pirmoji įmonės vizitinė kortelė. Z kartos kandidatas bet kokį neaiškumą mato kaip prekės ženklo nepagarbą žmogui. Jei atrankoje su juo pasielgsi netinkamai – prarasi ne tik potencialų darbuotoją, bet ir ilgalaikį klientą bei prekės ženklo ambasadorių“, – komentuoja V. Bernatavičienė.
Z karta: imli, inovatyvi ir vertybiškai brandi
Ekspertės teigimu, jaunuoliai į darbo rinką atsineša naują puikų požiūrį. „Šita karta yra apie greitį ir inovacijas, o juk tai yra būtent tie dalykai, kurių nori šiuolaikinės organizacijos. Jie greitai mokosi, vertina aiškumą, tikisi konstruktyvaus grįžtamojo ryšio. Labai džiugina, kad jaunuoliams yra savaime suprantamos lygybės bei tolerancijos nuostatos. Juk organizacijose jau įprasta turėti įvairovės ir įtraukties politiką, bet Z kartos apie tai mokyti praktiškai nebereikia“, – sako V. Bernatavičienė.
Jaunosios kartos imlumą naujovėms rodo ir tai, kaip išmaniai jie pasitelkia šiuolaikinius įrankius ruošdamasi darbo pokalbiams. „Matome, kad kandidatai ateina pasiruošę su dirbtinio intelekto pagalba – ir tai nuostabu. Šis gebėjimas įvaldyti naujausias technologijas atrankos metu rodo smalsumą bei gebėjimą greitai prisitaikyti“, – pastebi „Telia“ atstovė.
Atrankų pokyčiai palies visą rinką
Skambučių centrai yra pirmoji daugelio jaunuolių karjeros stotelė, kurioje formuojasi jų santykis su darbo rinka. „Skaičiuoajma, kad iki 2030 m. šalies darbo rinkoje bus apie 30 proc. Z kartos atstovų, o mūsų skambučių centre jų jau dabar yra apie 60 proc.“, – skaičiuoja V. Bernatavičienė.
Jos teigimu, pirmosiose darbovietėse gimsta jaunuolių lūkesčiai, kuriuos vėliau šie specialistai atsineš kandidatuodami į kitas aukštesnės kvalifikacijos pozicijas. Tad jei čia jie gauna greitą, aiškų ir pagarbų procesą, atitinkamo modelio tikėsis ir kitur.
„Taip Z karta įkvepia teigiamiems pokyčiams darbo rinkoje. Organizacijoms tai puiki galimybė atnaujinti savo procesus ir atsisakyti ilgų, kelis mėnesius trunkančių atrankų. Nustokime skųstis Z karta ir pradėkime ją priimti, nes jie yra būtent tai, ko šiandienos organizacijoms reikia“, – apibendrina V. Bernatavičienė.
