Vario kaina pasaulinėse biržose pastaruoju metu pasiekė vieną aukščiausių lygių per pastaruosius metus. Vien Londono metalų biržoje (LME) tona vario rugpjūčio 7 d. rytą kainuoja beveik 13 tūkst. eurų (tiksliau – 12 992 euro), todėl viešojoje erdvėje vis dažniau pasirodo svarstymų, ar dėl to vertingesnės netapo ir lietuviškos euro centų monetos.

Toks klausimas kyla neatsitiktinai – 10, 20 ir 50 centų monetos gaminamos iš lydinio, kuriame net 89 proc. sudaro varis. Tačiau ar dėl to jų metalo vertė jau gali viršyti nominalą?

Viso euro centų monetos atrodo panašiai, vis dėlto jų sudėtis nėra vienoda.

Mažiausio nominalo, 1, 2 ir 5 centų, monetų pagrindą sudaro plienas, o išorė padengta tik plonu vario sluoksniu. Skaičiuojama, kad apie 94 proc. jų masės sudaro plienas, o vario – vos apie 6 proc.

Kitokia situacija yra su 10, 20 ir 50 centų monetomis.

Jos kaldinamos iš specialaus lydinio, vadinamo „Šiaurės auksu“ („Nordic Gold“). Nepaisant pavadinimo, aukso šiame lydinyje nėra – jį sudaro 89 proc. vario, 5 proc. aliuminio, 5 proc. cinko ir 1 proc. alavo.

Vertinant metalo vertę svarbi ne tik lydinio sudėtis, bet ir monetų svoris. Pagal Europos Centrinio Banko technines specifikacijas, 10 centų moneta sveria 4,10 gramo, 20 centų – 5,74 gramo, o 50 centų – 7,80 gramo. Beveik 90 proc. šių monetų sudaro varis.

Palyginimui, visos trys monetos kartu sveria 17,64 gramo, o šimtas 50 centų monetų, kurių bendra nominali vertė siekia 50 eurų, tesveria 780 gramų – mažiau nei kilogramą.

Remiantis dabartine maždaug 12,99 euro už kilogramą vario biržos kaina, 10 centų monetoje esantis varis teoriškai būtų vertas apie 4,7 cento, 20 centų monetoje – apie 6,6 cento, o 50 centų monetoje – apie 9 centus.

Kitaip tariant, net ir rekordiškai pabrangus variui, jo vertė nė vienu atveju nepriartėja prie monetos nominalo.

Jei teoriškai būtų vertinamas ne tik varis, bet visas 10, 20 ir 50 centų monetų lydinys, vieno kilogramo vadinamojo „Šiaurės aukso“ vertė siektų maždaug 9,6 euro.

Vadinasi, kad net išlydžius monetas jų metalo vertė išliktų gerokai mažesnė už piniginę vertę.

Pavyzdžiui, kilogramas 50 centų monetų nominaliai būtų vertas 64 eurų, tačiau kaip metalo lydinys siektų vos apie 9,6 euro. Kilogramas 20 centų monetų nominaliai būtų vertas apie 34,8 euro, o metalo vertė išliktų tokia pati – apie 9,6 euro.

Tuo metu kilogramas 10 centų monetų būtų vertas 24,4 euro, tačiau išlydytas lydinys kainuotų taip pat tik apie 9,6 euro.

Vis dėlto, jei siekis yra pasipelnyti iš monetų, naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios šiuo metu monetos yra vertingiausios kolekcininkų tarpe.

Štai brangiausia rasta moneta 2021 m. išleista proginė 2 eurų moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui.

Netrukus po jos pasirodymo Lietuvos bankas pranešė, kad dalis BU (angl. Brilliant Uncirculated, reikšmė – blizganti, apyvartoje nebuvusi moneta) monetų, parduodamų numizmatinėse pakuotėse, buvo nukaldintos su klaida.

Dalies šių monetų briaunoje vietoje lietuviško užrašo „Laisvė, vienybė, gerovė“ per klaidą buvo nukaldintas latviškas užrašas „Dievs, svētī Latviju“ („Dieve, laimink Latviją“).

Lietuvos bankas tuomet pranešė, kad klaida galėjo paliesti iki 10 proc. BU kokybės monetų tiražo, išplatinto kolekcinėse kortelėse – apie 500 monetų.

Monetas kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla. Pastebėjęs klaidą Lietuvos bankas kreipėsi į kalyklą, pareikalavo išsiaiškinti aplinkybes ir imtis priemonių, kad panašūs atvejai ateityje nepasikartotų.

Preliminariais Lietuvos banko duomenimis, klaidingu užrašu buvo nukaldinta iki 10 proc. viso BU kokybės monetų tiražo, parduoto numizmatinėse pakuotėse. Tai sudarė apie 500 monetų.

Prekybos platformoje „eBay“ viena tokia moneta siūloma už 2 550 tūkst. JAV dolerių (2 206,87 eurų), o kolekcinių monetų pardavėjas florinus.lt ją siūlo įsigyti už daugiau kaip 3 018,89 eurų.

Vertingos gali būti ir dar vėliau išleistos monetos.

Pavyzdžiui, 2023 m. išleista 2 eurų moneta „Kartu su Ukraina“, turinti kalyklos klaidą ir sertifikuota tarptautinės monetų vertinimo bendrovės PCGS (MS66 būklė), kolekcininkų rinkoje siūloma už 600 eurų.

Gerokai daugiau nei nominalas gali kainuoti ir monetos, neturinčios kalyklos klaidų.

Pavyzdžiui, prekybos platformoje „eBay“ 2015 m. Lietuvos 2 eurų moneta, skirta lietuvių kalbai, šiuo metu siūloma už 217,99 JAV dolerio (188,66 euro).

Šiuo atveju moneta yra sertifikuota tarptautinės monetų vertinimo bendrovės NGC ir įvertinta MS66 būkle. Toks įvertinimas rodo itin gerai išsilaikiusią, apyvartoje praktiškai nebuvusią monetą.

Kolekcininkų itin vertinamos ir tarpukario Lietuvos monetos. Viena jų – 1938 m. Prezidento Antano Smetonos 10 litų sidabrinė moneta.

Nors jos nominali vertė siekė vos 10 litų, šiandien kolekcinėje rinkoje ji kainuoja šimtus eurų.

Pavyzdžiui, kolekcinių monetų pardavėjas florinus.lt šią monetą siūlo įsigyti už 279,95 euro, o prekybos platformoje „eBay“ analogiškos monetos prašoma kaina siekia 538,20 JAV dolerio (465,78 euro).

Kaip atpažinti ir kur ieškoti vertingų monetų?

Lietuvos bankas pabrėžia, kad nė vienas nėra visiškai apsaugotas nuo rizikos gauti netikrą banknotą.

Visų pirma rekomenduojama atkreipti dėmesį į monetos išvaizdą – piešiniai, Europos žemėlapis, užrašai ir kitos detalės turėtų būti ryškūs, aiškūs ir tvarkingi, o užrašai ant monetos briaunos – lengvai įskaitomi.

Monetos autentiškumą gali padėti patikrinti ir paprastas magnetas. Skirtingų nominalų eurų monetos į magnetinį lauką reaguoja nevienodai.

Lietuvos bankas nurodo, kad 1, 2 ir 5 euro centų monetos yra magnetinės, todėl lengvai prilimpa prie magneto. Tuo metu 10, 20 ir 50 centų monetos nėra magnetinės ir prie jo neturėtų trauktis.

Kitaip elgiasi 1 ir 2 eurų monetos – jų vidinė dalis yra tik silpnai magnetinė, o išorinis žiedas magneto netraukia.

Dėl to pridėta prie magneto tokia moneta laikosi tik trumpai ir lengvai nukrenta. Būtent tokios savybės yra vienas iš požymių, padedančių atskirti tikras monetas nuo padirbtų.

Tuo metu, kaip atpažinti vertingą monetą, galioja visai kitokios taisyklės.

Svetainėje florinus.lt nurodoma, kad vienas svarbiausių kriterijų – monetos retumas. Kuo mažiau tokių monetų buvo nukaldinta, tuo didesnė tikimybė, kad kolekcininkai už ją bus pasirengę sumokėti daugiau. Todėl riboto tiražo monetos dažnai kainuoja gerokai daugiau nei jų nominali vertė.

Svarbi ir monetos būklė. Jei ji beveik nenusidėvėjusi, aiškiai matomi visi užrašai, piešiniai ir išlikęs blizgesys, jos vertė gali būti didesnė nei tokios pačios, bet ilgai buvusios apyvartoje.

Vertę gali padidinti ir gamybos klaidos. Kartais monetos nukaldinamos su netikslumais – pavyzdžiui, pasislinkusiu piešiniu, neteisingu užrašu ar kitais defektais.

Tokios monetos yra retos, todėl jomis domisi kolekcininkai. Vis dėlto specialistai įspėja, kad pasitaiko ir tyčia sugadintų monetų, todėl vien pastebėta klaida dar nereiškia, kad moneta yra vertinga.

Dar vienas svarbus veiksnys – metalas, iš kurio pagaminta moneta. Jei ji nukaldinta iš aukso, sidabro ar platinos, vien tauriojo metalo vertė gali būti didesnė už ant monetos nurodytą nominalą.

Autorius: Austėja Budrikytė, TV3.lt

Skaitykite mus pirmiau „Google” Pridėkite madeinvilnius.lt kaip pageidaujamą šaltinį →