Taip dramatiškai sudominę vieno TV kanalo žiūrovus, kad net pamiršo, jog G.Landsbergis bylojo ne apie ūsus, bet palygino NATO su spinta.
JAV Stanfordo universiteto ekspertas ir Paryžiaus politinių mokslų institute („Sciences Po”) tarptautinius santykius bei geopolitiką aiškinantis G.Landsbergis nuliūdo.
Mat šiomis dienomis, kai Lenkijoje nukrito Rusijos raketa, NATO reagavo pernelyg ramiai, tarsi nieko svarbaus neatsitiko.
Neaktyvavo 4-ojo straipsnio, kuris aktyvuojamas, kai kuriai nors NATO valstybei „kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui”.
Na, neįžvelgė, jog raketa, išmušusi kraterį lenkų laukuose, o daugiau nieko neužmušusi, sukėlė grėsmę šalies politinei nepriklausomybei, teritoriniams vientisumui ir t.t.
Liūdnasis poetas
Todėl NATO tapo G.Landsbergiui uždarytos spintos metafora. Esą spintoje kažkas vyksta ir tikimės, kad vyksta geri, pozityvūs dalykai. Sukeltas labai didelis lūkestis, kad forma slepia gerą turinį.
Praversime duris – o gal iš ten, iš spintos jokia pagalba neateis. Nes JAV, anot G.Landsbergio, mato grėsmę kitur, bet ne iš Rusijos, o Vakarų Europos valstybės nėra pasiruošusios. Tad gal geriau tų durų neatidaryti, nes tada bus daug liūdesio.
Taip gali kalbėti liūdnas poetas su naujais ūsais. Arba putinistė Zacharova. Tad irgi pasitelksiu metaforą. O ką byloja spinta Gabrielius, kai praveria duris, atsiprašau, burną?
Buvęs užsienio reikalų ministras, 9 metus vadovavęs įtakingai partijai, kalba kaip įskaudintas darželinukas. Esą pasiskundė auklėtojai, kad Petriukas svaidosi akmenukais, o ši Petriuko net nepagąsdino.
Mat pamatė, jog Petriukas svaidosi ne plytgaliais. Todėl nesviedė į Petriuką Anykščių Puntuką. Jei NATO reaguotų į kiekvieną provokaciją ar tik atsitiktinai užklydusį droną, raketą, šis Aljansas (32 valstybės) vos ne kasdien turėtų konsultuotis ir vos ne kasmet kariauti. Kaip apsvaigęs „džihadistas”.
Laimei, Šiaurės Atlantas yra pakankamai šaltas.
Ar nori diržo?
Antra vertus, kam Gabrieliui NATO, jei pašonėje turi Austėją su karatė juoduoju diržu?
A.Landsbergienė sako, jog susidomėjo Kyokushin pilno kontakto karatė maždaug prieš 7 metus. Įdomu, kas 2019-2020-aisiais taip paskatino moterį muštis?
Faktas, jog Gitanas Nausėda išrinktas Lietuvos prezidentu ar padangų gaisras Alytuje?
Vien faktas, jog 2020-aisiais G.Landsbergis tapo Ingridos Šimonytės vyriausybėje užsienio reikalų ministru, juk negalėjo sukelti žmonos noro mokytis muštis?
Kyokushin pilno kontakto karatė yra vienas agresyviausių karatė stilių. Japoniškai vadinamas Absoliučios tiesos keliu arba Absoliučios tiesos bendruomene.
Šis stilius, sukurtas 1964 m., neleidžia smogti priešininkui ranka į galvą, veidą, kaklą, stuburą, tačiau koja smogti į galvą galima. Šį stilių išpažįstantys kovotojai mokomi ne tik grumtis tarpusavyje, bet ir mokomi, kaip ranka perskelti plytą, lentą ar kokį nors kitą kietą daiktą. Tikėkimės, ne kaktą.
O kas, jei pedagogikos mokslų daktarę išves iš kantrybės koks nors kietakaktis mokinys ar Gabrieliaus partietis? Pvz., TS-LKD partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, kurį eilinis partietis G.Landsbergis kartais viešai kritikuoja už partijos krypties keitimą į dešinę.
Eilinis kritikuoja nepaisydamas subordinacijos.
O ko paisyti, kai pavardė – garsi, žmona – karatistė, o L.Kasčiūnas – tik futbolininkas mėgėjas. Galva atmuša kamuolį, o Austėja – koja galvą. Kaip pati sako, treniravosi ir viešbučių, vienuolynų koridoriuose, ir dykumoje.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė 1999 m., kai dirbo Lietuvos ambasadoje JAV ir čia treniravosi Rytų kovos akademijoje, gavo 1-ojo dano juodąjį karatė diržą.
Mūsų garsiausia karatistė Diana Mačiūtė turi 5-ojo dano juodąjį karatė diržą. Tačiau D.Grybauskaitė dirbo mūsų ambasadoje Amerikoje tik apie trejus metus. Daugiau diržų gauti nespėjo.
Elito naujienos iš kirpyklos
Pokyčių yra ir daugiau. Šių metų žiemą A.Landsbergienė pakeitė plaukų spalvą ir iš ryškios brunetės tapo blondine. Taip pirmą kartą viešai pasirodė kovo 1-ąją Vilniaus knygų mugėje.
Tęsiant plaukų temą, G.Landsbergis liepos gale vienoje TV laidoje užfiksuotas užsiauginęs ūsus ir žilstelėjusią barzdą. Tad savotiškai pasileido plaukus. Ūsų ir barzdos pavidalu. Tiesa, žmona nepasileido. Tik pasišviesino.
Anot psichologų, jei žmonės keičia išorę, vadinasi, vyksta kažkokie vidiniai pokyčiai. Vyksta atsinaujinimas. Nebūtinai į blogąją pusę. Tiesiog kažkas pasibaigia, kažkas prasideda ir pan.
Todėl visokios žvaigždutės, anot jų sekėjų „dramatiškai nusirėžia kirpčius” ar „dramatiškai” pasidaro dar vieną, jau dešimtąją tatuiruotę.
O A.Landsbergienė vietoje tatuiruočių, šiemet „nusirėžia” savo verslą. Parduoda „Vaikystės sodų” darželių ir „Mortos mokyklų” tinklą Ispanijos bendrovei „Globeducate”.
Už kiek milijonų – viešai neskelbiama. Matyt, kad nesukeltų piliečiams dramų. Specialistai turtą vertina apie 30 mln. Eur.
Iš televizorių
Ar G.Landsbergis ir jo žmona jau traukiasi iš Lietuvos? Tai jų asmeninis reikalas. Juk ir dabar daug Landsbergių palikuonių gyvena ne Lietuvoje.
Mano galva, Gabrieliaus karjerai labiausiai pakenkė jo senelis. Intravertui moksliukui anūkui faktiškai suteikęs „paveldėtas” TS-LKD partijos pirmininko regalijas. Kiek intravertas gali vaidinti ekstravertą lyderį, visiškai neturėdamas lyderio savybių?
Panašiai atsitiko ir su buvusiu Kauno meru, ypač Rasos Juknevičienės palaikomu, o vėliau Seimo nariu tapusiu Andriumi Kupčinsku. Na, nepatempė vaikis iki lyderio statuso! O kai nepatempi, tenka tik įsižeisti, įžeidinėti ir vaizduoti, kad kažkas kitas kaltas.
G.Landsbergis būtų buvęs visai neblogas, kolegų gerbiamas ambasadorius, filologas, istorikas, apsigynęs daktarinę disertaciją ir pan. Bet taip neįvyko. Gal įvyks Amerikoje ar kitur. Kur Austėja ir likimas nuves.
Nes kiek žurnalistas, istorijos mokslų magistras Vytautas Bruveris dar kalbins istorijos mokslų bakalaurą ir tarptautinių santykių magistrą?
Nors abu sieja muzikologas profesorius senelis ir muzikologas profesorius tėvas, bet kiek tie saitai atlaikys?
Kita vertus, juk neuždarysi staiga lango, pro kurį G.Landsbergis gali išsikalbėti lietuviškai su išeivio iš Lietuvos akcentu? Nors vis mažiau kam nors tai rūpi.
Iš salos
Tik visiškai nemanau, kad Landsbergiai kadaise nusipirko Graikijos Eginos saloje vilą tam, kad turėtų kur pasislėpti. Tokioje mažytėje 87 kv. km ploto saloje Austėja susirgtų iš nuobodulio.
Buvęs bolševikų užsienio reikalų komisaras Levas Trockis, pabėgęs nuo Stalino, irgi ilgai neištvėrė Turkijos Bujukados saloje, Marmuro jūroje.
Ir šiaip nuo priešų (išgalvotų ar tikrų) slapstomasi ne salelėse, kur visi vieni kitus pažįsta.
Ir ne atskirose vilose. Slapstomasi milijoniniuose didmiesčiuose.