Taip valdžia siekia sušvelninti žmonių nepasitenkinimą vidaus problemomis, nukreipiant dėmesį nuo mūsų vidinių problemų.
Tačiau tuo pačiu provokuojama ir kuriama bendra grėsmė šaliai, jos žmonėms.
Kuriamas vienybės mitas – piliečiai skatinami pamiršti vidinius ginčus dėl ekonomikos ar korupcijos ir vienytis prieš išorinį priešą.
Tokiu būdu žmonės valdomi emocijomis – baimė ir pyktis užsienio „grėsmei” (tikrai ar netikrai) slopina kritinį mąstymą bei racionalų valdžios klaidų vertinimą.
Visos nesėkmės ir problemos šalies viduje priskiriamos slapta veikiantiems užsienio priešams ar jų agentams. Todėl krizės ar užsienio konflikto metu smarkiai išauga šalies valdžios palaikymas, nes visuomenė linkusi remti valdžią akistatoje su išorės grėsmėmis.
Sociologinių manipuliacijų visuomene strategijose dėmesio nuo tikrų problemų atitraukimas yra viena iš pagrindinių priemonių socialinei kontrolei užtikrinti.
Atkurtoje Lietuvos valstybėje pirmoji dirbtinė tokia manipuliacija buvo Vytauto Landsbergio ir jo palaikytojų politiniai veiksmai bei retorika 1992 metais, kada Lietuva jau buvo sulaukusi tarptautinio pripažinimo.
Lietuvoje buvo ne tik gili ekonominė krizė, hiperinfliacija, pasiekusi 1163 proc., bet ir politinė krizė, kurios bene pagrindinis veiksnys buvo nepamatuotas V.Landsbergio siekis tapti šiandieniniais masteliais neįsivaizduojamai didžios galios Lietuvos Prezidentu.
Net šiandieninės Rusijos valdytojai tokių politinių galių neturi.
V.Landsbergiui nepavyko.
Tam būtinos Lietuvos Laikinojo pagrindinio įstatymo pataisos Aukščiausioje Taryboje nebuvo priimtos, šis parlamentas suskilo, tapo neveiksniu.
Šių pataisų priimti nepavyko ir 1992 m. gegužės 23 d. referendume dėl Prezidento institucijos atstatymo.
V.Landsbergiui nepavyko Aukščiausioje Taryboje šį referendumo paskelbti drauge su referendumu dėl buvusios TSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos ir padarytos žalos Lietuvai atlyginimo.
Štai tada V.Landsbergiui ir prisireikė TSRS teisių ir pareigų perėmėją Rusiją skelbti Lietuvos priešu, grėsme.
Tai buvo padaryta su Boriso Jelcino vadovaujama Rusija, kuri Lietuvą jos dvikovoje su Tarybų Sąjunga rėmė ir gelbėjo ne tik po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d., bet ir po 1991 m. sausio įvykių.
Rusija mus ir pripažino 1991 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos TFSR „Sutartimi dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų”.
V.Landsbergis pradėjo taip elgtis, nors nebuvo jokių grėsmių Lietuvai iš Rusijos pusės, o kariuomenės išvedimo iš Lietuvos klausimai sprendėsi daug greičiau ir efektyviau, lyginant su Rusijos kariuomenės išvedimu iš Vokietijos.
Taip prasidėjo Lietuvos žmonų skaldymas ir skirstymas į tikrus patriotus ir netikrus, kuriuos ilgainiui pradėta skelbti Tautos priešais ir Kremliaus agentais.
Marcelijus Martinaitis 1991 metais pastebėjo, kad tuometinė Lietuvos vadovybė atsakinga už visuomenės skaidymą, „priešų” gamybą („Tylintys tekstai (užrašai iš raudonojo sąsiuvinio), 1971-2001″, Vilnius, 2006):
„Tarsi pradėta lenktyniauti, kas užvaldys žmonių baimę, kurią mums įvarė sovietai. Yra pavojus, kad nepriklausomybė, eidama toliau tuo keliu, gali išsigimti į persekiojimo politiką…
Rodos, niekada dar nėra tiek Lietuvoje buvę „Maskvos agentų” kaip dabar, tik ar ta Maskva nebankrutuotų, tokią gausybę jų prisipirkdama? …
Tai puikus šėtono pramanas išprovokuoti, kad užsiimtų vienas kito įtarinėjimu, nes tikroji agentūra tada gali veikti be jokių kliūčių.
Ar taip nėra ir dabar, kai „išmetami” sąrašai, ir tokiu būdu užsimaskuoja tikroji Maskvos agentūra.”
1992 metais M.Martinaitis perspėjo, kad „Į Nepriklausomybę reikia žiūrėti rimčiau ir skaudžiau – ji neturėtų tapti vienos šeimos ar šeimos draugų nuosavybe.”
Šis istorinis ekskursas svarbus ir šiandien.
Todėl, kad Vytautui Landsbergiui nepavykus įgyvendinti asmeninių Lietuvos Prezidento ambicijų, 2009 metais jis tai padarė per jo proteguotą Rusijos valstybės paslaptį Dalią Grybauskaitę.
2014 metais po idealia Maidano perversmo Ukrainoje propagandine priedanga ji dar kartą buvo perrinkta Lietuvos Prezidente.
Po to Lietuvos užvaldymas pradėtas įgyvendinti beatodairiškai ir to neslepiant.
O mums su tuo tylomis susitaikant.
Įspūdingai atvira buvo „tulpių pašto” nusikalstama afera – Lietuvos Prezidentė D.Grybauskaitė per Seimo narį ir Liberalų sąjūdžio pirmininką Eligijų Masiulį prašė tarpininkauti, kad privati įmonė „MG Baltic” padėtų Seime į Lietuvos Generalinio prokuroro pareigas prastumti Evaldą Pašilį.
Tuo atvirai prisipažinta, kad Seimą per statytinius valdo privatus kapitalas, kurio Prezidentė prašo padėti paskirti jos siūlomą Generalinį prokurorą.
Klasikine bananine valstybe tapusios Lietuvos „teisėsauga” „tulpių pašto” susirašinėjimo ir to pasekmių netyrė,
„MG Baltic” valdomos Seimo daugumos teisiškai neįvertino.
Nuteisti keletas Seimo narių, kelios partijos.
O nauja už politinę korupciją nuteisto Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kaip niekur nieko vadovavo Seimui.
Visiškas Lietuvos „provalas”.
Sąmoningai šio rusiško žodžio neverčiu į lietuvių kalbą.
Nemokantys rusų kalbos mokykitės jos. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime” vis įrašomą grėsmę Rusiją reikia pažinoti ne tik iš propagandinių mums teikiamų klišių.
Nes kol kas kolektyvinis „Mes” „nematome” ne tik akivaizdaus valstybės visapusiško korupcinio užvaldymo, bet ir ruošiamės trečiam Rusijos valstybės paslapties Dalios Grybauskaitės išrinkimui Lietuvos Prezidente.
Nuo 2022 metų įvykių Ukrainoje pradžios mums neaiškinamos šio Rusijos karinio antpuolio priežastys, selektyviai parenkamomis naujienomis mums skelbiama apie vis artėjančią Ukrainos pergalę prieš Rusiją.
Ir matome šį vaizdą lyg žaidimą kompiuterio ekrane.
Tačiau po to, kai jau pusmetis galingosios JAV ir Izraelio kariuomenės neįveikia Irano, o naftos ir dujų, kitų prekių tiekimas per Hormūzo sąsiaurį ir Bab el Mandebo sąsiaurį Raudonojoje jūroje praktiškai nebevyksta, metas galvoti ir savo galva.
Nes propagandinės klišės nepadės.
Š. m. antrajame ketvirtyje Europa padidino skystų dujų pirkimą iš Rusijos, jis pasiekė JAV Europai parduodamų skystų dujų kiekį.
Europos Komisija atidėjo draudimus Vengrijai ir Slovakijai pirkti rusišką naftą.
JAV paskelbė, kad ir prieš Kubą dabar nevykdys karinės kampanijos.
„Mūsų” Vladimiro Zelenskio paskelbtas 40 dienų kovinių veiksmų prieš Rusiją planas pasibaigė.
Taip, Rusija patiria nuostolius, tačiau negi nesuvokiame, kas darosi su Ukraina, jos infrastuktūra?
Ukraina nebeskelbia, kiek Rusijos antpuolių dronų ir raketų numušė.
Matyt, praktiškai nebeturi, kuo numušinėti.
Po Rusijos smūgių į Ukrainos uostus ir logistiką jau pats V.Zelenskis prašo paliaubų Juodojoje jūroje. Rusijos ir Ukrainos grūdų eksportas – apie trečdalis pasaulinio grūdų eksporto.
Baltarusija valdo 23 proc. deficitinių kalio trąšų, o Rusija – 17 proc.
Lietuvos Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės dėka nuo 2022 m. vasario 1 d. nutrauktas 90 proc. apimties baltarusiškų kalio trąšų tranzitas per Lietuvą, dėl ko jis dabar vyksta per Rusijos uostus prie Sankt Peterburgo.
Įdomu, už kokį Rusijos „ačiū” Lietuvos valdžia įgyvendino šį Rusijos spec. tarnybų siekį?
JAV Valstybės departamentas kreipėsi į Lietuvą ir Lenkiją, ragindamas vėl leisti baltarusiškų trąšų tranzitą per jų teritorijas, kad jos lengviau pasiektų pasaulinę rinką ir būtų sumažinta Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos uostų.
Kodėl Lietuvos valdžia nieko nedaro?
Ar JAV jau nebėra Lietuvos strateginis partneris, ar mes jau nieko nebesitikime iš NATO, kurioje JAV vaidmuo tebėra pagrindinis?
Kieno ir kokių masinio naikinimo ginklų atgabenimui ruošiama Lietuva, kurios Seimas pradėjo Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimo procedūrą?
Kodėl š. m. rugpjūčio 4 d. NATO antrą didžiausią kariuomenę turinti Turkija pasirašė bendrą Mekos gynybos susitarimą su Saudo Arabija ir Pakistanu, įsipareigodamos bendradarbiauti saugumo srityje?
Bendrame pareiškime, kurį paskelbė Saudo Arabijos spaudos agentūra ir Pakistano užsienio reikalų ministerija, trijų šalių vyriausybės patvirtino savo įsipareigojimą stiprinti kolektyvinį saugumą ir skatinti regioninį stabilumą.
Pakistano užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad pagal naująjį susitarimą išpuolis prieš bet kurią iš trijų šalių „bus laikomas išpuoliu prieš jas visas”, kad susitarime yra numatyta savitarpio gynybos sąlyga, pagal kurią puolimas prieš vieną narę būtų laikomas puolimu prieš visas.
Tai analogiška NATO sutarties 5-am straipsniui.
Pietų Korėja pasiūlė Šiaurės Korėjai galų gale sudaryti taikos sutartį.
1950-1953 metų Korėjos karas buvo sustabdytas 1953 m. liepos 27 d. Paliaubų sutartimi, kurią pasirašė JAV vadovaujamos Jungtinių Tautų pajėgos, Šiaurės Korėja ir Kinijos savanorių armija.
Pietų Korėja sutarties nepasirašė, nes siekė sujungti šalį jėga.
Gal metas ir Ukrainai tiesiogiai pradėti derybas su Rusija?
Skelbiamos Ukrainos pergalės prieš Rusijos kariuomenę neįtikina.
Pradėta Kramatorsko miesto evakuacija.
Ko dar laukiama?
Karinės paramos iš JAV ir Europos akivaizdžiai nebepakanka, jei jos prašyti V.Zelenskis važiavo į Serbiją.
Daugėja ir Ukrainoje nesutinkančių su V.Zelenskio sprendimais.
Kokia šioje situacijoje turėtų būti Lietuvos pozicija?
Šalto ir sveiko proto pozicija.
O pradėti, matyt, reikėtų nuo santykių su Baltarusija ir Kinija atkūrimo.
Net talibų valdomas Afganistanas pasiūlė JAV atkurti diplomatinius santykius.
O Lietuvos žmonėms valdžia privalo paaiškinti, kodėl siekia panaikinti Konstitucijos 137 straipsnį, draudžiantį masinio naikinimo ginkluotės buvimą Lietuvos teritorijoje?
Priešingu atveju valdžios kalbos apie demografinės padėties Lietuvoje gerinimą yra visiška veidmainystė.
Nebent mintyse – didelio masto imigrantų atsivežimas į Lietuvą.