Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Birštonas nori priimti daugiau Lietuvos ir sąjungininkų karių reabilitacijai, o Krašto apsaugos ministerija neatmeta, kad tam ateityje gali prireikti papildomų investicijų. Pirmieji konkretūs sprendimai, ministro teigimu, galėtų paaiškėti iki šių metų pabaigos.
Birštono savivaldybė ir Krašto apsaugos ministerija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. Savivaldybė tikisi geriau išnaudoti kurorte jau veikiančias sanatorijas ir sveikatinimo įstaigas, o ministerija kalba ir apie galimą paslaugų bei infrastruktūros plėtrą.
Svarbiausi faktai:
- Birštono savivaldybės ir KAM susitarimas įsigaliojo iš karto.
- Birštono merė sako, kad kurortas jau dabar galėtų priimti daugiau karių reabilitacijai, tačiau konkretaus vietų skaičiaus neįvardija.
- Kalbama apie fizinę ir psichologinę reabilitaciją, darbingumo atkūrimą bei profilaktiką.
- KAM ministras teigia, kad augant kariuomenei ir sąjungininkų skaičiui reikės daugiau reabilitacijos paslaugų.
- Ministerija neatmeta papildomų investicijų į esamos infrastruktūros plėtrą.
- Konkretesnius sprendimus KAM tikisi pristatyti galbūt iki šių metų pabaigos.
Birštono merė sako, kad poreikis karių sveikatos priežiūrai ir reabilitacijai ateityje didės, todėl pirmiausia reikėtų pasinaudoti tuo, ką kurortas jau turi.
„Šiandien pradedam nuo to, kad reikia pasinaudoti tuo, kuo turtingas Birštonas, ką mes turime – sanatorijos, sveikatinimo įstaigos“, – sakė merė.
Jos teigimu, idėjos dėl glaudesnio bendradarbiavimo karių reabilitacijos srityje svarstytos ir anksčiau, tačiau pasirašytas susitarimas turėtų suteikti daugiau galimybių.
Paklausta, ar Birštonas norėtų priimti daugiau karių, merė atsakė: „Be abejo, daugiau karių ir galvoti apie ateitį. Pamatytumėm, kokie srautai, ką reikia galvoti, na, ir galbūt plėsti infrastruktūrą ateityje.“
Merė: pradėti būtų galima nedelsiant
Pasak merės, susitarimas įsigalioja iš karto, todėl tolesni žingsniai galėtų būti konkrečios sutartys su sanatorijomis.
„Galim startuoti kad ir nuo pirmadienio. Čia, aš manau, nėra to termino tokio, kad reikėtų laukti kažko“, – kalbėjo Birštono vadovė.
Vis dėlto nei planuojamas karių skaičius, nei konkreti papildomų paslaugų apimtis kol kas nėra apskaičiuoti.
„Ne, tikrai nėra. Tik mes žinom savo pajėgumus ir žinom, kiek galim priimti iš viso“, – į klausimą apie skaičiavimus atsakė merė.
Ji patvirtino, kad dabartiniai Birštono pajėgumai leistų priimti papildomų pacientų, tačiau kalbant apie ilgesnę perspektyvą jau reikėtų svarstyti infrastruktūros plėtrą.
Atskiro kariams skirto sanatorijos pastato savivaldybė pati statyti neplanuoja. „Mes tikrai to nedarytumėm, nes ne savivaldybės čia uždavinys, o ateityje kas čia žino, galbūt ir apie tai būtų kalba“, – sakė merė.
Ne tik fizinė reabilitacija
Bendradarbiavimas galėtų apimti ne vien fizinę karių reabilitaciją. Merės teigimu, aktuali būtų ir psichologinė sveikata, darbingumo atkūrimas bei profilaktinės paslaugos.
Birštonas karių reabilitacijos patirties jau turi. Pasak merės, jų į kurortą atvyksta, tačiau nedaug. Taip pat buvo sudaryta sutarčių dėl žmonių iš Ukrainos reabilitacijos, tarp jų – po įvairių operacijų.
Kiek karių Birštonas galėtų priimti jau dabar, merė neįvardijo.
„Labai sudėtinga pasakyti, nes tikrai nepasakysiu skaičių ir nenorėčiau būti neteisi arba pameluoti kažką. Čia tikrai priklausys nuo to, koks bus poreikis ir kiek mes galėsim priimti“, – sakė ji.
KAM kalba apie regiono reikšmę
Krašto apsaugos ministras pasirašytą susitarimą siejo ir su platesniu ministerijos bendradarbiavimu regione. Pasak jo, bendradarbiavimo sutartys jau pasirašytos su Prienų ir Alytaus savivaldybėmis, o dabar – ir su Birštonu.
„Šitas regionas tikrai įgavo ir didesnį svorį, ir didesnę reikšmę. Ir būtent Birštonas kaip kurortas, kaip reabilitacijos centras, kaip sveikatingumo centras mūsų augančiai kariuomenei, mūsų sąjungininkams, kurių vis didesnis kiekis atvyksta į Lietuvą, yra labai aktualus“, – sakė ministras.
Tačiau konkrečių sprendimų kol kas nėra. Ministro teigimu, preliminarios diskusijos jau vyko, bet planai dar nėra tiek parengti, kad juos būtų galima skelbti.
„Viskas yra dar tokiam žaliame techniniame lygyje, todėl nesinori sukelti kažkokių nepagrįstų lūkesčių ar nepamatuotų sprendimų“, – sakė ministras.
Plėtrai gali reikėti papildomų pinigų
KAM vadovas teigė, kad ministerija mato poreikį didinti reabilitacijos pajėgumus.
„Kariuomenė auga, sąjungininkų auga, pratybų daugėja, misijų daugėja. Natūraliai reikia ir reabilitacijų daugiau, natūraliai yra sveikatos klausimų daugiau“, – kalbėjo ministras.
Jeigu būtų nuspręsta plėsti infrastruktūrą ar didinti teikiamų paslaugų skaičių, tam reikėtų ir papildomų investicijų.
„Jeigu mes sutarsime, kad turime norų plėsti paslaugų skaičių, tai bendradarbiavimo apimtyje faktas, kad reikalingos bus ir papildomos investicijos, kurias Krašto apsaugos ministerija tikrai gali užtikrinti. Svarbiausia, kad kaštų naudos analizė būtų teisinga“, – teigė jis.
Vertinamas ne tik Birštonas
KAM kol kas neįsipareigoja, kad būsimos investicijos atiteks būtent Birštonui. Ministro teigimu, vertinamos kelios vietos, tarp jų ir Druskininkai.
„Mes vertiname ir Druskininkus, mes vertiname ir Birštoną, mes vertiname ir kitas vietas. Ir šiame procese bus išgryninti patys optimaliausi sprendimai“, – sakė jis.
Taigi pasirašytas susitarimas kol kas pirmiausia žymi politinį ir institucinį susitarimą bendradarbiauti. Konkretus karių skaičius, investicijų dydis ir infrastruktūros plėtros projektai dar nenustatyti. Ministras išreiškė viltį, kad aiškesnius planus ir konkrečias vietas bus galima įvardyti iki šių metų pabaigos.