Iki šiol Lietuva neturėjo daug progų džiaugtis šio senas romantiškas tradicijas turinčio sporto pergalėmis tarptautinėje scenoje.
Daliai žmonių fechtavimas iki šiol geriausiai įsivaizduojamas iš knygų ir filmų apie tris muškietininkus ir D’Artanjaną.
Trims Lietuvos penkiakovininkams fechtavimas buvo viena iš penkių rungčių, padėjusių laimėti olimpinius medalius.
Tačiau vienintelis iki šiol į olimpines žaidynes patekęs lietuvis fechtuotojas buvo Juozas Ūdras, startavęs tuometinės SSRS rinktinės sudėtyje 1952 ir 1956 metais bei palikęs šį pasaulį praėjus metams po to, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę.
Bet skaičiuodami 36-uosius nepriklausomybės metus, dar laukiame talentų, galinčių prasibrauti į nuo 1896 metų olimpines tradicijas skaičiuojančio sporto elitą, kuriame nuo senų laikų dominuoja Italijos ir Prancūzijos fechtuotojai.
Būtent Prancūzijoje gimusi ir užaugusi Anna Vergnes nori pažadinti Lietuvos fechtavimo olimpines viltis.
Lietuvos fechtavimo federacijos nuotr./Anna Vergnes
Prieš kelias savaites laimėjusi bronzą „Satellitte“ turnyre Belgijoje, 21 metų fechtuotoja trečią vietą užėmė ir praėjusį savaitgalį vykusiose tokio pat lygio varžybose Airijoje.
15min siūlo išsamią pažintį su Lietuvai atstovaujančia A.Vergnes.
Įkvėpė sporto suteikiamas adrenalinas
Prieš 21 metus A.Vergnes gimė Lietuvoje lietuvės ir prancūzo šeimoje.
Po studijų dirbti mūsų šalyje pradėjęs A.Vergnes tėvas vėliau gavo pasiūlymą persikelti į Angliją, o paskui – į Prancūziją, kur grįžo po 12 svetur praleistų metų. Į Prancūziją iškeliavo visa šeima, kurioje buvo ir tuomet šešerių metų Anna.
Šeimai įsikūrus Šantiji, per pusšimtį kilometrų nuo Paryžiaus į šiaurę esančiame miestelyje, Anna iš pradžių lankė gimnastiką, bet tada užsuko į gretimą fechtavimo klubą.
Salėje, kurią prieš porą dešimtmečių išgarsino ten sportavusi Laura Flessel-Colovic, per karjerą laimėjusi penkis olimpinius medalius, o paskui tapusi Prancūzijos sporto ministre, fechtavimą pamilo ir mergaitė iš Lietuvos.
Kaip ir Vapsos pravardę turėjusiai legendinei L.Flessel-Colovic, taip ir A.Vergnes iškart patiko gelti varžovėms špaga.
„Man labai patiko. Pradėjo sektis, pradėjau laimėti medalius, – pasakojo A.Vergnes. – Man patiko, kad tai individualus sportas, patinka kovų suteikiamas adrenalinas.
Būdama 14 ar 15 metų dar svarsčiau pereiti į dziudo arba boksą, bet šie sportai pasirodė pernelyg agresyvūs – tėvai nelabai norėjo. Tad likau fechtavime.
Šiame sporte irgi reikia tam tikros agresijos. Tai labai gerai suvokiau dabar, būdama Lietuvoje, nes prancūziškas ir lietuviškas fechtavimas skiriasi.“
Suprasti akimirksniu
- Lietuvos fechtavimo federacijos ryšių su visuomene atstovė Paulina Bajorūnaitė-Stauskė 15min taip apibūdino A.Vergnes: „Jos charakteris kitoks. Ji fechtuojasi drąsiau, nebijo rizikuoti. Mes, lietuviai, dar ugdome šias savybes, labiau linkę abejoti, o ji savyje turi labai daug užtikrintumo, drąsiai daro tai, ką moka.
- Be to, jos geri fiziniai duomenys. Anna labai stipri fiziškai, pavyzdžiui, padaro daug prisitraukimų, pasižymi gera ištverme. Gali kovoti ilgai ir dideliu greičiu, turi daug sprogstamos jėgos. Fechtavime praverčia daug savybių, jei sujungs psichologiją ir jėgą, turėtų būti labai gerai.“
A.Vergnes visada patiko būti stipria, galbūt neatsitiktinai viena jos herojų yra Žana d’Ark.
Lyg žymioji 15-ojo amžiaus Prancūzijos karvedė kartais pasijaučia ir Lietuvoje gimusi, Prancūzijoje ginklą įvaldžiusi fechtuotoja, špaga galinti įveikti už save galingesnius.
„Prancūzijoje netrūksta vaikinų, kurie mėgsta įrodinėti savo stiprumą. O fechtavime ir moterys gali nugalėti vyrą. Aš irgi galiu būti stipri, galiu nugalėti vyrą“, – sakė A.Vergnes.
Asmeninio albumo nuotr./Anna Vergnes
Nuo 15 iki 20 metų A.Vergnes atstovavo Prancūzijos fechtavimo įvairaus amžiaus rinktinėms.
Tačiau prieš dvejus metus A.Vergnes patyrė kelio raiščio trūkį. Po