1 nuotr.
Iraniečių nuotaikas ir požiūrį į JAV puikiai atspindi Teherano gatvių puošyba. Asociatyvi EPA-Eltos nuotr.
Gegužę Baltieji rūmai bandė slapta organizuoti tiesiogines derybas su IRGC Irako Kurdistane, nes manė, kad oficialūs Teherano derybininkai neturi įgaliojimų priimti sprendimų.
IRGC yra elitinė karinė-politinė struktūra, tiesiogiai pavaldi aukščiausiajam Irano lyderiui. 2019 m. Jungtinės Valstijos įtraukė IRGC į teroristinių organizacijų sąrašą, o kitais metais, prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pavedimu, per ataką Irake buvo nukautas vienas iš korpuso vadovų, generolas Kasemas Suleimanis (Qasem Soleimani).
Pasak „Axios”, JAV ryšininku su IRGC buvo Nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabard (Tulsi Gabbard) (ji jau paliko savo postą), o tarpininką rado Irake.
Juo tapo autonominio Irako Kurdistano prezidentas Nečirvanas Barzanis (Nechirvan Barzani).
Baltieji rūmai komunikacijos kanalų su IRGC pradėjo ieškoti po memorandumo pasirašymo gegužės 8 d. ir stringant tolimesnėms deryboms.
Teherano vardu jas oficialiai vedė parlamento pirmininkas Muhamedas Bageris Galibafas (Mohammad Bagher Ghalibaf) ir užsienio reikalų ministras Abasas Aragči (Abbas Araghchi).
Pasak dviejų šaltinių, T.Gabard gegužės 10 d. paskambino N.Barzaniui ir paprašė pagalbos susisiekti su IRGC vadu generolu Ahmadu Vahidžiu (Ahmad Wahidi).
Ji pabrėžė, kad slaptiems kontaktams pritarė D.Trampas ir viceprezidentas Džeimsas D.Vensas (J.D.Vance).
N.Barzanis sutiko, tačiau IRGC iš pradžių nenorėjo leisti jam kalbėtis su A.Vahidžiu.
Dėl to gegužės 14 d. korpuso atstovas atvyko į N.Barzanio biurą Erbilyje, Irako Kurdistano sostinėje, turėdamas specialų telefoną.
Generolas N.Barzaniui užšifruotu kanalu patvirtino, kad palaiko oficialius Teherano derybininkus.
„Aš juos palaikau, ir tai yra IRGC pozicija. Mes norėtume šią krizę išspręsti derybomis”, – teigė generolas A.Vahidis kurdų lyderiui.
N.Barzanis perdavė atsakymą T.Gabard, o ji informavo Baltuosius rūmus.
Pasak vieno iš „Axios” šaltinių, po šito D.Trampo administracija pasiūlė Erbilyje surengti tiesiogines JAV ir Irano atstovų derybas.
Tačiau iraniečiai, baimindamiesi, kad Izraelio žvalgyba gali bandyti juos nužudyti, nerimavo dėl savo saugumo. Susitikimas taip ir neįvyko.
Pagrindiniais tarpininkais tarp Vašingtono ir Teherano išlieka Kataras bei Pakistanas. Jie perduoda šalims viena kitos žinutes, tačiau jokios reikšmingos pažangos nesimato.
„Pagrindinis iššūkis D.Trampo administracijai šiandien ir bet kokiose būsimose derybose bus įsitikinti, kad ji dalyvauja dialoge su tais, kurie iš tikrųjų priima sprendimus.
Taip pat tai reiškia, kad reikia ieškoti tarpininkų, kuriais pasitiki tiek Baltieji rūmai, tiek Iranas”, – pabrėžia „Axios”.
Nepaisant to, kad aktyvi kovos fazė kiek aprimo, JAV ir Iranas taikos dar nepasiekė. Neseniai D.Trampas pareiškė, kad, konfliktui pasibaigus, pagrindiniu ginčo objektu tapęs Ormūzo sąsiauris bus paskelbtas Amerikos teritoriniais vandenimis.
Iranas patikino, kad kol nebus patenkinti visi jo reikalavimai, jis ir toliau blokuos šią strateginę tiekimo arteriją.
Sekmadienį Irano kariuomenės vadas Amiras Hatamis (Amir Khatami) pranešė, kad šalis skirs 30 000 JAV dolerių premiją už kiekvieną nužudytą ar paimtą į nelaisvę amerikiečių kareivį.
JAV šio konflikto metu dar nėra surengusi sausumos operacijų, tačiau balandį kariuomenė išgelbėjo sudužusio naikintuvo pilotą, kuris vos nebuvo sučiuptas.