2 nuotr.
Jau ne vienerius metus mokyklos tuštėja – daugiausiai dėl mažėjančio mokinių skaičiaus, tačiau dabar prie proceso prisideda ir „nykstantys“ mokytojai. Eltos nuotr.
Tačiau paradoksas: valstybės finansuojamų vietų tėra apie 400, o į jas nepatekusiems per dvejus metus už studijas už kvalifikacijos keitimą reikia susimokėti apie 8 tūkst. eurų!
Vilniaus universiteto Priėmimo skyriaus vadovas Artūras Šaltis „Vakaro žinioms” pasakojo, kad galimybę keisti kvalifikaciją atsirado prieš dvejus metus ir profesinės pedagogikos studijos sulaukė didelio susidomėjimo, tačiau valstybės finansuojamų vietų labai trūksta.
„Anksčiau mokytojo kvalifikaciją būdavo galima įgyti tik baigus pedagoginę programą. Dabar žmogus gali baigti, tarkime, inžinerijos studijas, bet per dvejus metus persikvalifikuoti į pedagogus.
O tiems, kurie yra įgiję, pavyzdžiui, matematikos, fizikos ar chemijos kvalifikaciją ir nori tapti šios srities mokytojais, persikvalifikuoti užtenka metų.
Nes pastariesiems nebereikia šio dalyko studijų, reikia baigti tik pedagogikos studijas, o pirmiesiems reikia ir to, ir to – metai dalyko studijų, metai – pedagogikos”, – paaiškino A.Šaltis.
Pasak jo, ne bet kas gali persikvalifikuoti į mokytojus, tam yra būtinas aukštasis išsilavinimas.
Tačiau bėda ta, kad paklausa yra gerokai didesnė už pasiūlą: valstybės finansuojamų vietų yra gerokai mažiau nei yra norinčiųjų į jas patekti.
O susimokėti už dvejus studijų metus apie 8 tūkst. eurų gali ne kiekvienas.
Tiesa, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad kai kurios savivaldybės sutinka sumokėti už studijas, jei trūksta tam tikro specialisto, tik pastarasis įsipareigoja tam tikrą laiką toje savivaldybėje atidirbti.
O jei įsipareigojimo nevykdo – turi grąžinti savivaldybės aukštajai mokyklai sumokėtus pinigus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė LRT sakė, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius nustatomas pagal poreikį.
„Žinau, kad norinčiųjų yra apie 600, tačiau tai nėra pagrindinis pedagogo kvalifikacijos įgijimo kelias. Turime ir bakalauro studijas, kurioms skiriamos prioritetinės stipendijos, taip pat yra savivaldybių parama.
Žinoma, ši sritis labai svarbi, tačiau kiekvienais metais vertiname, kiek pedagogų trūksta ir kokį poreikį galime finansuoti.
Šiais metais skiriama tiek vietų, kiek leidžia galimybės, o rengiant kitų metų biudžetą šį klausimą svarstysime pagal finansines galimybes”, – teigia ministrė, pasak kurios, šiemet profesinėms pedagogikos studijoms skirta 400 valstybės finansuojamų vietų”, – teigė ministrė.
Įdomu tai, kad kai kur valstybės finansuojamų vietų netgi yra daugiau nei yra norinčiųjų jas užimti.
Pavyzdžiui, po pirmojo priėmimo etapo universitetuose liko apie 170-180 valstybės finansuojamų IT studijų vietų, o įskaičiavus kolegijas – dar daugiau.
A.Šaltis nesupranta, kodėl ministerija finansuojamų vietų neperkelia į kitas sritis, kur specialistų trūksta.
„Pavyzdžiui, per visą Lietuvą už valstybės pinigus paruošiama vos apie 200 fizikos specialistų. Įsivaizduokite: visam lazeriniam sektoriui ir dar šis kiekis turi kompensuoti pedagogų trūkumą. Nerealu. Valstybės planavime reikia lankstumo. Racionalumui tikrai dar yra vietos”, – konstatavo A.Šaltis.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė užtikrino, kad ministerija kasmet analizuoja, koks yra tam tikro dalyko mokytojų poreikis.
„Tame didžiulį vaidmenį atlieka savivaldybės, kurios žino, kiek, pavyzdžiui, tam tikro dalyko mokytojų artimiausiu metu gali išeiti į užtarnautą poilsį ir juos reikės pakeisti.
Sugalvota ir persikvalifikavimo galimybė, kad pedagogų trūkumas būtų mažinamas. Kad kai kam už tai reikia susimokėti, matyt, yra normalu. Valstybės galimybės nėra beribės”, – kalbėjo J.Šukevičienė.
Tačiau, pasak jos, savivaldybės ieško įvairiausių išeičių, pavyzdžiui, sostinė pedagogais įdarbina netgi pirmakursius pedagogikos studentus, Alytus pedagogams suteikia galimybę dirbti nuotoliniu būdu (klasėje sėdi ir vaikus prižiūri mokytojo padėjėjas, o pedagogas dėsto net iš kitos savivaldybės).