Pastarosiomis dienomis pasirodė daug pranešimų, kad Maskva ir keli kiti Rusijos regionai patyrė didžiausią išpuolį nuo karo pradžios. Šaltiniai teigia, kad virš miestų ir aplinkinių vietovių skrido raketos bei bepiločiai orlaiviai. Tai sukėlė nerimą ir privertė daugelį gyventojų slėptis nuo galimų sprogimų.
Šis išpuolis laikomas vienu iš didžiausių pastarojo meto įvykių regione. Nors kai kurie duomenys dar tikslinami, jau dabar aišku, kad situacija įgauna naują mastą. Dėl šių įvykių kilo klausimų, ar karas pereina į kitą etapą, kai atakos vykdomos vis giliau priešų teritorijoje.
Apie incidentus pranešama iš kelių vietovių. Gyventojai pasakoja matę raketų pėdsakus danguje, girdėję sprogimus bei priešlėktuvinės gynybos darbą. Nors oficialių duomenų dar trūksta, socialiniuose tinkluose dalijamasi daugybe vaizdo įrašų, kuriuose matyti šviesos blyksniai naktiniame danguje.

Kas nutiko?
Skelbiama, kad per ataką buvo panaudoti kelių tipų ginklai, tai nuo smogiamųjų bepiločių iki reaktyvinių raketų. Tokie aparatai geba skristi dideliais atstumais ir keisti kryptį, kad išvengtų oro gynybos sistemų. Tai leidžia pasiekti strategiškai svarbius objektus net toli nuo fronto linijos.
Dėl šių atakų Rusijos valdžia paskelbė pavojaus signalus plačioje teritorijoje, įskaitant ir Krymą. Gyventojams buvo liepta likti patalpose, o kai kur sustabdytas eismas bei oro uostų veikla. Tai rodo, kad pavojus buvo vertinamas itin rimtai.
Ekspertų vertinimai

Kariniai analitikai pažymi, kad tokios atakos rodo technologinį Ukrainos pažangumą. Naujieji bepiločiai ir raketos gali pasiekti taikinius toli už fronto ribų, o tai keičia viso konflikto dinamiką. Dėl to priešlėktuvinės sistemos turi nuolat prisitaikyti ir stiprinti savo veikimą.
Be to, buvo pranešta apie smūgius Briansko regione esančiai cheminei gamyklai. Tokie objektai dažnai laikomi svarbia karinės pramonės grandimi, nes ten gaminami sprogmenys ir raketų degalai. Smūgis į tokią vietą gali sulėtinti ginklų gamybą ir logistiką.
Galimos pasekmės

Jeigu šie išpuoliai patvirtinami, tai reikštų reikšmingą karo lūžį. Smūgiai į Maskvą ar jos apylinkes turi ne tik karinę, bet ir psichologinę reikšmę. Tai parodo, kad net didžiausiai šalies daliai ne visada pavyksta apsisaugoti nuo modernių ginklų.
Be to, tokie įvykiai gali daryti įtaką gyventojų nuotaikoms ir ekonominei veiklai. Kai kurie regionai gali laikinai stabdyti gamybą ar transporto maršrutus dėl saugumo. Ilgainiui tai gali paveikti ir visos šalies vidinį stabilumą.
Kol kas lieka neaišku, ar tokie išpuoliai taps dažnesni. Vis dėlto aišku, kad technologijų pažanga karo veiksmuose suteikia naujų galimybių ir rizikų. Abi pusės siekia įgyti pranašumą, todėl panašių atakų ateityje gali daugėti. Artimiausi mėnesiai parodys, ar šis įvykis taps lūžio tašku kare, ar tik dar vienu pavojingu epizodu ilgoje konflikto grandinėje.