Tikėtina, kad prie kelių būklės blogėjimo prisideda ir sunkiai pakrauti vilkikai (dažnai tai būna miškovežiai), kadangi toli gražu ne visi keliai pritaikyti jų svoriui.
Institucijos tikina, jog šalies keliais važinėjančio krovininio transporto kontrolė bus stiprinama, tik ar iki bus įdiegtos visos žadamos priemonės, iš jų dar kas nors bus likę?
Klausimas po klausimo
Neseniai teko matyti, kaip Naujuose Valkininkuose miško keliuku, judėjimas kuriuo transportui, sveriančiam daugiau negu 10 t., draudžiamas, ramiausiai nuvažiavo miškovežis.
Tikėtina, į mišką miškovežis su priekaba, kuris tuščias sveria daugiau negu 10 tonų, važiavo pasikrauti, todėl grįžti jis turėjo dar sunkesnis.
Matant tai kilo natūralus klausimas – ar miškovežiams kelių eismo taisyklės negalioja? Jeigu galioja, tai kodėl jie važinėja keliais, kuriais eismas jiems draudžiamas?
Taip pat kelyje Vilnius – Varėna automobilio vaizdo registratorius užfiksavo du pilnai pakrautus miškovežių sąstatus.
Su redakcija bendravę vežėjai teigė, kad jeigu miškovežis su priekaba pakrautas iki „ragų” viršaus, jo svoris gali siekti iki 60 tonų.
Įvertinus tai taip pat kilo abejonių, ar tikrai tokio svorio transportas gali važiuoti šiuo keliu, todėl minėtas situacijas redakcija paprašė pakomentuoti Susisiekimo ministeriją, Lietuvos transporto saugos administraciją ir Kelių policiją.
Pažadai ir abejonės
Susisiekimo ministerija patvirtino, kad jeigu kelyje įrengtas kelio ženklas „Ribota masė” ir jame nurodyta, pavyzdžiui, 10 t, transporto priemonė, kurios faktinė masė yra didesnė, tokiu keliu važiuoti negali.
„Šis reikalavimas galioja ir miškovežiams – išimčių vien dėl transporto priemonės paskirties nėra”, – nurodė institucija.
Taip pat ji priminė, kad konkretus eismo ribojimas nustatomas kelio savininko ar valdytojo sprendimu.
„Ar krovininės transporto priemonės neviršija teisės aktuose nustatytos didžiausios leidžiamos masės ir ašių apkrovų kontroliuoja Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). Tai nustatoma kontrolės metu transporto priemonę pasveriant ir įvertinant kitus duomenis”, – patikslino ministerijos atstovai.
Pasak jų, kad sunkiasvorio transporto daroma žala keliams būtų sprendžiama sistemiškai, o ne tik pavieniais atvejais, susisiekimo ministras Juras Taminskas patvirtino „STOP kelių gadinimui 2026-2028 m.” veiksmų planą, kuriuo numatoma reikšmingai stiprinti sunkiasvorio transporto kontrolę.
Per artimiausius trejus metus pagrindiniuose šalies keliuose planuojama įrengti 18 automatinių svarstyklių, kurios veiks panašiai kaip greičio matuokliai ir automatiškai fiksuos pažeidimus.
Taip pat numatoma papildomai priimti 20 LTSA kontrolierių, atnaujinti mobilią kontrolės techniką, peržiūrėti teisinį reguliavimą ir aiškiau paskirstyti atsakomybę visoje vežimo grandinėje – ne tik vairuotojui, bet ir krovinio siuntėjui, užsakovui ar gavėjui.
LTSA atstovas Kristijonas Ražickas patvirtino, jog jų institucija kontroliuoja ar neviršijama leidžiama masė ir ašių apkrova.
Visgi vien iš nuotraukų, pasak jo, nustatyti, kad konkretus miškovežis svėrė, pavyzdžiui, 60 tonų, negalima.
Nuotrauka gali būti naudojama planuojant LTSA kontrolės veiksmus, pagrindas įtarti galimą viršsvorį ar atkreipti kontrolės institucijų dėmesį, tačiau ji nepakeičia svėrimo.
Komentuodamas situaciją su kelyje A4 Vilnius – Varėna sutiktais miškovežiais, jis patikslino, kad pilnai pakrautas miškovežis važiuoti šiuo keliu gali, jeigu jo faktinė masė, ašių apkrovos ir kiti parametrai neviršija nustatytų leistinų ribų.
Pvz – įprasto 6 ašių automobilio su priekaba junginio didžiausioji leidžiama masė yra 40 t. „Tačiau 40 t nėra absoliuti riba.
Jeigu vežama mediena kaip dalijamas krovinys, AB „Via Lietuva” gali išduoti sutikimą važiuoti sunkiasvore transporto priemone, kurios masė viršija įprastą didžiausiąją leidžiamą masę, bet neviršija 48 t, jeigu junginys turi ne mažiau kaip 6 ašis, ne mažiau kaip 5 ašių ratai yra suporinti ir neviršijamos didžiausiosios leidžiamos ašių apkrovos, – paaiškino K.Ražickas. – Vertinama ne tai, ar miškovežis „pilnas”, o konkreti jo masė ir ašių apkrovos bei tai, ar, kai reikalinga, turimas galiojantis „Via Lietuva” sutikimas.”
LTSA atstovas priminė, kad naujesnėse transporto priemonėse gali būti įrengtos svorio ar atskirų ašių apkrovos indikavimo sistemos, kurios padeda vežėjui kontroliuoti transporto priemonės pakrovimą.
„Tačiau tokios sistemos nėra LTSA naudojamos kontrolės matavimo priemonės, o jų rodomi duomenys savaime nėra pagrindas konstatuoti didžiausiosios leidžiamosios masės ar ašių apkrovos viršijimą ir pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Kontrolės metu transporto priemonės faktinė masė ir ašių apkrovos nustatomos tam skirtomis kontrolinėmis matavimo priemonėmis, kurioms taikomi nustatyti metrologiniai reikalavimai”, – apibendrino jis.
LTSA 2024 m. veiklos ataskaitoje nurodyti 172 sunkiasvorių transporto priemonių pažeidimai. 2025 m. LTSA patikrino 11 870 krovininių transporto priemonių ir 215 atvejų nustatė pažeidimus, susijusius su leistino svorio viršijimu. Šiemet iki liepos 31 d. nustatyti 235 tokie atvejai.
Reikia tikrinti
Kelių policija taip pat patvirtino, kad visų transporto priemonių vairuotojai privalo laikytis kelio ženklų ir kitų eismo organizavimo reikalavimų.
„Jei konkrečiame kelio ruože yra įrengtas transporto priemonių masę ribojantis kelio ženklas, jo reikalavimai galioja ir sunkiasvorėms transporto priemonėms.
Kalbant apie Naujuose Valkininkuose, Pušelės gatvėje matytą miškovežį būtų būtina įvertinti konkretaus kelio ruože galiojantį masės ribojimą, transporto priemonės faktinę masę ir tai, ar jai buvo taikoma teisės aktuose numatyta išimtis ar buvo išduotas atitinkamas leidimas.
Jeigu būtų nustatyta, kad transporto priemonė važiavo pažeisdama nustatytą masės ribojimą, vairuotojui gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Atsakomybės klausimas kiekvienu atveju sprendžiamas įvertinus konkrečias pažeidimo aplinkybes”, – patikslino pareigūnai.
Komentuodami situaciją kelyje A4, jie atkreipė dėmesį ir į tai, kad sunkiasvorės transporto priemonės važiavimas keliu savaime nereiškia pažeidimo bei pakartojo LTSA išsakyta poziciją, jog vien iš vaizdo įrašo negalima patikimai nustatyti bendrosios jų masės.
„A4 yra valstybinės reikšmės kelias, kuriame krovininiam transportui eismas nėra draudžiamas, todėl tokios transporto priemonės gali juo važiuoti, jeigu atitinka joms taikomus reikalavimus bei laikosi kitų teisės aktų nustatytų sąlygų”, – pabrėžė Kelių policijos atstovai.