nuotr. 1 nuotr.

Galimos eskalacijos atveju Iranas žada plėsti atakų arealą. EPA-Eltos nuotr.

 

Taikiniai Europoje

Jeigu JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) paaštrintų tebevykstantį konfliktą, Iranas svarstytų galimybę atakuoti Europoje esančias amerikiečių karines bazes. Tai „Financial Times” pranešė du Irano valdžiai artimi šaltiniai.

Pasak jų, Teheranas analizavo atakų prieš amerikiečių objektus Pietryčių Europoje, pirmiausiai – prieš Bulgarijoje esančią Bezmero oro bazę, kurią nuo 2006 m. JAV naudoja lėktuvų degalų papildymui, galimybes. Tarp galimų taikinių buvo įvardintas ir Kipras, kuriame įsikūrusi karinė britų oro bazė. Be to, Iranas svarstė atakas prieš Ormūzo sąsiaurio dugnu nutiestus šviesolaidinius kabelius.

Praėjusį mėnesį Iranas smogė JAV karinei bazei Jordanijoje – ši ataka buvo tiksliausia iš visų Islamo Respublikos įvykdytų tolimojo nuotolio smūgių. Taip pat incidentas aiškiai pademonstravo Teherano gebėjimą atakuoti toli nuo šalies sienų esančius taikinius.

Šaltiniai teigė, kad kilus naujam konfliktui, Teheranas galėtų išplėsti smūgius už Artimųjų Rytų ribų. „Jeigu JAV nueitų per toli, Iranas gintųsi bet kokia kaina, peržengtų regiono ribas ir smogtų Europai”, – patikino vienas iš jų.

Iranas jau anksčiau yra bandęs atakuoti toliau esančius taikinius. Vasarį Jungtinės Valstijos informavo apie raketų paleidimą link Indijos vandenyne esančios Diego Garsijos bazės, o kovą Turkija pranešė apie perimtas Irano balistines raketas. Tai pat pažymima, kad Teheranui gali būti naudingiau veikti per sąjungininkų grupuotes Irake, Libane ir Jemene.

Tai, kad Teheranas parengė planą galimos konflikto Artimuosiuose Rytuose eskalacijos atvejui, informuoja ir „The Wall Street Journal”. Pasak laikraščio šaltinių, Teheranas birželį su JAV sudarytą memorandumą laiko Vašingtono ir Izraelio bandymu laimėti laiko rengiantis naujam išpuoliui.

Pastaruosius du mėnesius Iranas ruošiasi galimam karo veiksmų išplėtimui – valdžia stiprina Islamo revoliucinės gvardijos korpuso vykdomą kontrolę reguliariojoje kariuomenėje, į svarbias pareigas skiria karo su Iraku veteranus, plečia kontržvalgybos operacijas ir didina raketų bei bepiločių orlaivių gamybą.

Pasak arabų žvalgybos tarnybų, Iranas taip pat palaiko ryšius su ginkluotomis grupuotėmis Jemene ir Irake. Teherano tikslas – padidinti Jungtinių Valstijų išlaidas ir užkirsti kelią ankstesnio konflikto pasikartojimui.

WSJ šaltiniai taip pat teigė, kad Teheranas laukia bandymų sukelti vidinius neramumus, o vyriausiojo Irano derybininko patarėjas Mehdis Muhamadis (Mehdi Mohammadi) patikino, kad šalis pasiruošusi rimtam susidūrimui.

Įspėjimai kaimynams

Irano ginkluotosios pajėgos trečiadienį perspėjo Persijos įlankos šalis neteikti pagalbos JAV kariuomenei, pareikšdamos, kad tokia pagalba prilygtų dalyvavimui amerikiečių karinėse operacijose.

„Norime perspėti, kad bet kokia agresorei JAV kariuomenei teikiama pagalba ar sudaromos sąlygos prilygsta dalyvavimui JAV karinėje operacijoje”, – Irano ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką Ali Abdulahį (Ali Abdollahi) citavo naujienų agentūra „Mehr”.

Karas tarp Irano ir Jungtinių Valstijų prasidėjo vasario 28 d., JAV ir Izraeliui surengus atakas prieš Islamo Respubliką. Teheranas į jas atsakė raketų ir dronų smūgiais. Atakuotos buvo ir regione esančios JAV bazės.

„Atrodo mažai tikėtina, kad toks didelis skaičius karinių orlaivių, ypač degalų papildymo lėktuvų, galėtų būti dislokuotas regiono bazėse be jas priimančių šalių žinios. Su Persijos įlanka besiribojančios šalys, ne kartą pareiškusios, kad neleis Jungtinėms Valstijoms naudotis jų teritorija veiksmams prieš Iraną, turėtų žinoti, kad padėtį puikiai suvokiame”, – pabrėžė A.Abdullahis.

Šis perspėjimas nuskambėjo tuo metu, kai į Artimuosius Rytus perdislokuojamas lėktuvnešis „USS George Washington”, kuris pakeis „USS Abraham Lincoln”, žiniasklaidoje pasirodžius pranešimams apie blogėjančias pastarojo įgulos gyvenimo sąlygas.

Birželį Teheranas ir Vašingtonas pasirašė memorandumą dėl paliaubų, tačiau jos truko tik kelias savaites. Atsinaujinus karo veiksmams, Iranas pratęsė jūrų blokadą Ormūzo sąsiauryje, o Jungtinės Valstijos – Irano laivų ir uostų blokadą.

Derybos dėl naujo susitarimo šiuo metu sustabdytos. D.Trampas teigė, kad Jungtinės Valstijos tęsia derybas ir didina ekonominį spaudimą Teheranui, o Irano branduolinės programos nutraukimas išlieka vienu iš Amerikos operacijos tikslų. Šaltiniais besiremiantis kanalas „Al Arabiya” rugpjūčio 17 d. pranešė, kad Vašingtonas ir Teheranas pratęsė taikos susitarimą.