1 nuotr.
Viena pagrindinių pasaulio ekonomikų – Kinija – susidūrė su perprodukcijos problema. EPA-Eltos nuotr.
Kinija susiduria su perteklinių gamybos pajėgumų problema, kuri gali kelti grėsmę ne tik šalies vidaus ekonomikai, bet ir pasaulinei prekybai. Pasak „Foreign Affairs”, perprodukcijos mastas jau lėmė rekordinį Kinijos prekybos balanso proficitą (reiškinį, kai valstybė daugiau eksportuoja negu importuoja): 2025 m. šis skaičius artėjo prie 1,2 trln. JAV dolerių.
Leidinio duomenimis, šiuo metu Kinija užtikrina apie trečdalį pasaulinės pramoninės gamybos, o iki 2030 m. jos dalis gali išaugti iki 45 proc. Nepaisant to, net ir mažėjant pelningumui, įmonės toliau didina gamybą, dėl ko auga spaudimas kainoms ir gamintojams kitose šalyse.
Vienu geriausių pavyzdžių tapo automobilių rinka. Nors šalies vidaus rinkos paklausa siekia apie 12 mln. transporto priemonių per metus, Kinijos gamybos pajėgumai leidžia pagaminti iki 25 mln. elektrinių ir hibridinių automobilių. Bendras automobilių pramonės potencialas vertinamas apie 55 mln. automobilių per metus, kas gerokai viršija vidaus vartojimo pajėgumus.
Perprodukcijos problema jau paveikė Kinijos pramonę. Siekdamos išlaikyti pardavimų apimtis, įmonės priverstos mažinti kainas, o tai didina kainų konkurenciją ir mažina verslo pelningumą. Dėl to Kinijos valdžiai jau teko prieš įmones pradėti „kainų karą”, ypač – elektromobilių, saulės energijos ir buitinės technikos sektoriuose.
Papildomą spaudimą lemia situacija nekilnojamojo turto rinkoje. Po daugelio metų augimo didieji Kinijos statybų pramonės vystytojai susiduria su likvidumo krize ir mažėjančia būsto paklausa. Tai tapo viena iš priežasčių, lėmusių vidaus vartojimo sulėtėjimą ir ekonomikos priklausomybės nuo eksporto augimą.
Pasaulinei ekonomikai Kinijos pajėgumų perteklius reiškia didesnę konkurenciją. Jungtinės Valstijos ir Europos šalys, bijodamos spaudimo savo gamintojams, jau taiko papildomus prekybos apribojimus tam tikroms Kinijos produktų kategorijoms, įskaitant elektromobilius.
Tuo pat metu Kinija tikisi vidaus paklausos silpnumą kompensuoti eksportuodama aukštųjų technologijų produktus, pradedant elektromobiliais ir baigiant žaliosios energetikos įranga. Tačiau didinamas tiekimas į užsienį gali sukelti naujus prekybinius konfliktus ir paskatinti protekcionizmą.
Prekybinis perteklius yra situacija, kai iš šalies eksportuojamų prekių vertė viršija į ją importuojamų prekių vertę. Šis rodiklis signalizuoja apie užsienio valiutos srautus į šalį ir didelę vietinių produktų paklausą užsienyje.
Protekcionizmas – valstybės ekonominė politika, skirta apsaugoti vietinius gamintojus nuo užsienio konkurencijos. Jis įgyvendinamas įvedant aukštus muitus, importo kvotas ir kitus apribojimus, trukdančius užsienio prekėms patekti į vietinę rinką.