1 nuotr.
Remigijus Žemaitaitis. Eltos nuotr.
Apie tai ketvirtadienį paskelbė Generalinė prokuratūra.
Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate balandžio 24 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo šmeižimo, neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo ir atskleidimo bei dėl tarnybos paslapties atskleidimo.
Nutarimas buvo priimtas išnagrinėjus politinės partijos „Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio, partijos nario Kastyčio Žuromsko ir S. M. pareiškimus, kuriuose buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2026 m. kovo mėn. jungtiniame žiniasklaidos priemonių LRT, „Delfi“, „15min“, „Redakcijos“ ir „Sienos“ tyrime surinktos bei visuomenės informavimo priemonėse paskelbtos informacijos apie fizinių asmenų bankų sąskaitose esančias lėšas ir bankinius pavedimus finansuojant politinę partiją „Nemuno aušra“.
Įvertinus pareiškėjų pateiktus duomenis bei papildomai surinktą informaciją, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat pripažinta, kad asmenų veiksmai nelaikyti tokio pavojingumo laipsnio, kad turėtų būti taikoma griežčiausia atsakomybės forma – baudžiamoji atsakomybė (lot. ultima ratio).
Pareiškėjų K. Žuromsko ir S. M. skundus dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atmetė ir Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras, ir Vilniaus miesto apylinkės teismui ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas, galutine ir neskundžiama nutartimi atmesdamas pareiškėjų K. Žuromsko ir S. M. skundus, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, nurodė, jog informacijos šaltinio paslaptis yra reikšmingas demokratinės valstybės principas.
Jis padeda žurnalistams gauti visuomenei svarbios informacijos apie korupciją ir valdžios piktnaudžiavimus, teisinės informacijos šaltinio apsaugos garantijos leidžia žiniasklaidai užtikrinti pažeidžiamo informacijos šaltinio anonimiškumą ir įgyvendinti esminį spaudos, kaip „sargybinio“, vaidmenį demokratinėje visuomenėje.
Įvertinęs surinktus duomenis, teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas vien siekiant patikrinti visus galimus informacijos turėtojus reikštų baudžiamojo proceso panaudojimą nežinomam žurnalistiniam šaltiniui ieškoti, nors tam nėra Visuomenės informavimo įstatyme nustatytų išimtinių sąlygų.
Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas skundus, nutartyje sutiko su prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimų motyvais, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl duomenų apie privatų pareiškėjų gyvenimą paviešinimo, atsižvelgtina į atskleistų duomenų kiekį, jų turinį ir siekiamą tikslą.
„Nagrinėjamu atveju atskleisti labai nedidelės apimties pareiškėjų privatūs duomenys, kurie susiję su nario mokesčio politinei partijai ,,Nemuno aušra“ mokėjimu, t. y. ta apimtimi, kiek reikšminga patenkinti visuomenės interesą žinoti politinės partijos finansavimo šaltinius.
Aukštesniojo teismo vertinimu, aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad žurnalistų, atlikusių tyrimą ir paskelbusių aptariamą publikaciją, tikslas buvo visuomenei atskleisti galimus politinės partijos ,,Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimus, o ne paskelbti pareiškėjų banko sąskaitos duomenis, atitinkamai nėra pagrindo įžvelgti tokioje veikoje ir subjektyviuosius aptariamų nusikaltimų požymius“, – nusprendė teismas.
Jis pažymėjo, kad medžiagoje surinkti duomenys paneigia pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad žurnalistų tikslas buvo viešinti duomenis apie asmenų privatų gyvenimą pramoginiais tikslais, siekiant sudominti skaitytojus apie kito asmens privatų gyvenimą.
Taip pat nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog šią informaciją žurnalistai gavo privatumą ribojančiais, paprastai teismo sankcijos reikalaujančiais būdais.
Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju visuomenės viešasis interesas — gauti informaciją apie politinės partijos ,,Nemuno aušra“, kuri tuo laikotarpiu Seime turėjo 20 mandatų, buvo valdančiosios koalicijos dalis ir dalyvavo valstybei reikšmingų sprendimų priėmime, galimai padarytus partijos finansavimo pažeidimus, buvo teisėtas ir pagrįstas.
ELTA primena, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį paskelbė, kad Seimo ir prezidento rinkimų politinės kampanijos metu priimant pinigus iš neteisėtų finansavimo šaltinių „Nemuno aušra“ bei jos lyderis R. Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė įstatymą.
Nustatyta, kad „Nemuno aušra“ 2024 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją finansavo juridinių asmenų aukomis bei per trečiuosius asmenis. Tai laikytina šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu. Be to, įstatymą partija pažeidė priimdama ir panaudodama per trečiuosius asmenis sumokėtus nario mokesčius (4,3 tūkst. eurų), kurių dalis buvo juridinio asmens lėšos.
VRK taip pat nustatė, kad „Nemuno aušra“ finansavo 2024 m. Seimo rinkimų politinę kampaniją per trečiąjį asmenį – partijos pirmininko pavaduotoją ir rinkimų štabo vadovą Robertą Puchovičių. Tuo metu R. Žemaitaičiui pripažinti šiurkštūs Rinkimų kodekso pažeidimai 2024 m. prezidento rinkimų kampaniją finansuojant juridinio asmens aukomis ir per trečiuosius asmenis bei iš neleistinų finansavimo šaltinių.