A. Kuzmickaitės kolekcijos pristatyme sutikta N. Jagelavičienė puošėsi dukrai A. Jagelavičiūtei A. Kuzmickaitės prieš kelis metus kurtu ir siūtu deriniu.
„Kaip čia atvirai pasakius, pažiūrėjau į veidrodį, lyg viskas ir gerai. Dabar esu už dvi nepakartojamas merginas ir net jų vardai yra Agnės. Jei atvirai, jaučiuosi labai labai gerai“, – šypsojosi N. Jagelavičienė.
Kalbėdama apie savo dukrą ji neslėpė mananti, kad jos ikoniškumo, vis dėlto, dar niekas neaplenkė.
„Atsiprašau visų, kurie sakys, kad taip sako mama, bet mama turi teisę. Iš principo, jos dar niekas nepralenkė. Ji buvo ne vien ikona, ji buvo labai protinga, gabi, darbšti, labai drąsi. Ji sakydavo tai, ką dauguma žmonių galvojo, bet nedrįso pasakyti. Labai norėčiau, kad kas nors kada nors ją pakeistų, bet man, žinoma, jos nepakeis niekas niekada“, – sakė N. Jagelavičienė.
Ji teigė, kad naujausią A. Kuzmickaitės kolekcijos pristatymą matė pirmą kartą ir nuoširdžiai jai dėkoja, kad kaskart pakviečia įvertinti naujausius dizainerės darbus.
„Myliu ją kaip savo Agnę, o ji mane lygiai taip pat. Ji visada kažkuo nustebina. Kas svarbiausia, tai būna ne tik modeliai ar komplektai, kaip meno kūriniai, pas ją dažniausiai būna tokių drabužių, kuriuos, ko gero, ir aš galiu nešioti. O jaunimas – tikrai“, – sakė N. Jagelavičienė.
Paklausta apie dizainerių pelno ir kūrybiškumo santykį, N. Jagelavičienė neslėpė mananti, kad pinigai kūrėjams visada yra reikalingi, verslas turi eiti koja kojon su kūryba, tačiau pirmenybė visada teikiama menui.
„Mintis, idėja, kurią jie stengiasi įgyvendinti, žinoma, laukia aplodismentų, palaikymo iš aplinkos. Galvoju, kad tokį išgyventą savo kūrinį paskui pardavus, yra, ko gero, dvigubas malonumas, nes grįžta nauda, o menas lieka tiesiog ant kūno, žmogaus, kuris jį nešioja“, – teigė pašnekovė.
Primename, kad šeštadienio vakarą dizainerė ir teatro kostiumų dailininkė A. Kuzmickaitė pristatė naujausią, 2026 metų pavasario ir vasaros sezonui skirtą drabužių kolekciją, kurios įkvėpimu tapo viena jos gyvenimo diena.
Agnės Kuzmickaitės kolekcijos pristatymo svečiai – galerijoje:
„Kolekcijos idėja gimė peržiūrint modelius, kuriuos kūriau „Utenos trikotažui“ – bendradarbiaujame jau ketvirtą kartą. Šis prekės ženklas daugelį dešimtmečių garsėja plataus diapazono drabužiais, o jų vizitine kortele tapę laisvalaikio, miego drabužiai ir apatinis trikotažas puikiai dera su mano kūrybine kryptimi. Aš pati dažniausiai kuriu drabužius kasdienai ir vakarui, tad norėjau sujungti tokį platų drabužių spektrą į vieną visumą. Taip gimė eskizinis kolekcijos pavadinimas „Mano diena“, nes rūbų asortimentas labai platus – nuo dėvimų ryte, dieną, vakare ir net miegant, o aš pati esu visos šios kolekcijos jungiamoji grandis – juk visi drabužiai yra mano pačios sukurti, ir tokių modelių, kokius mielai dėviu pati.
Ši idėja organiškai padiktavo pristatymo ir kolekcijos komunikacijos stilistiką – nuo plakato, kuriame esu aš ir mano „reikalingiausi“ daiktai, iki pristatymo muzikos bei pačių modelių. Mano dieną lydintys garsai integruoti ir į muzikinį takelį – viskas prasideda nuo žadintuvo, vėliau girdimi kiti pažįstami garsai – kavos aparatas, televizijos laidų fragmentai. Daugumą mano kolekcijų įkvepia mano pačios kasdienybė – šįkart tai dar vienas naujas kampas, tiesiogiai susijęs su kiekviena mano diena ir drabužio vieta joje“, – kolekcijos koncepcija dalijasi dizainerė A. Kuzmickaitė.
Kolekcijos pristatymo akimirkos – galerijoje:
Dizainerės kūrybinė kolekcijos dalis susideda iš dviejų elementų, pirmasis jų – eko oda, medžiaga iš kurios dizainerė anksčiau nėra kūrusi. Tiesa, nors trikotažas ir eko oda – dvi labai skirtingos medžiagos, kūrybinė dizainerės kolekcijos dalis su pirmąja nekontrastuoja, o savo struktūriškumu ją tik papildo.
Iš eko odos sukurtų suknelių, korsetų ir laisvalaikio kostiumų gama monochrominė, juodai balta. Ją tęsia ir trečiasis kolekcijos elementas – sudėtingų konstrukcijų monochrominiai drabužiai iš firminės juostelės su drugeliu. Agnė Kuzmickaitė pasižymi kūrybiniu nuoseklumu – juostą buvo galima išvysti ir ankstesnėse kolekcijose – jau matėme tautinės juostos interpretacijas bei juostas iš perdirbtų padėvėtų drabužių, o šiemet dizainerė šį elementą tvariai analizuoja toliau.
Kiekvienais metais A. Kuzmickaitė pristato konceptualias, iki galo išdirbtas kolekcijas, kuriose idėja ir jos įgyvendinimas žengia išvien. Kas atsiranda pirmiau: drabužis ar idėja kodėl drabužis būtent toks? Dizainerė pasakoja, kad viskas vyksta lygiagrečiai: „Pasąmonėje visada galvoju kokia gi galėtų būti kitos kolekcijos idėja, tačiau tuo pačiu eksperimentuoju be jokio spaudimo sau – laisvai kuriu ir ieškau idėjų. Pavyzdžiui, drabužių modeliai iš logotipais margintos juostelės gimė po praėjusių metų kolekcijos, kai liko juostelių, naudotų pakvietimams-akreditacijoms. Norėjau jas panaudoti tvariai – tai stilingas, juodai baltas, labai man artimas elementas.
Būtent korsetinės suknelės ir kiti drabužiai iš juostelių yra mano favoritai šioje kolekcijoje, na, o taip pat džiugina praėjusios kolekcijos citata – iš juostelių pasiūtas tautinio kostiumo elementas – karūna“.
Dizainerės kūrybos gerbėjų ir klientų pamėgtas drugelis ir šioje kolekcijoje užima svarbų vaidmenį – jį, kaip marginimo elementą buvo galima išvysti trikotažiniuose ir megztuose gaminiuose. O taip pat integruotą į džemperių apykaklių konstrukcijas, korsetų sudedamąsias dalis bei, žinoma, drabužiuose iš logotipais puoštų ir į konstrukcijas integruotų juostelių. Kaip ir kasmet, dizainerei Agnei Kuzmickaitei pavyko drugeliui suteikti dar vieną formą ir prasmę, o gerbėjus nudžiuginti savo meistryste ir kūrybiškumu.