Abi pusės siekia numušti kuo daugiau artėjančių dronu, tačiau abi pusės naudoja masalus“, kad suklaidintų gynybą.

Kaip šį mėnesį pažymėjo Rusijos karinis tinklaraštis „Dva majora“: „Priešas nesilpnina savo bepiločių technologijų plėtros ir mokosi iš mūsų „Gerbera“… Šie įrenginiai pasirodo vis dažniau.“

Ukrainos muliažai yra jėgos daugiklis, sustiprinantis kampanijos, kuri jau kelia nerimą Rusijos komentatoriams, poveikį, rašo „Forbes“.

„Quail“: mažasis „B-52“ draugas

Antrojo pasaulinio karo metu, kai oro gynyba turėjo iš esmės neribotą šaudmenų kiekį, ji galėjo tiesiog šaudyti į viską. Tačiau kai oro gynybai teko imtis retų ir brangių žemės-oro raketų, pradėjo atsirasti prasmė naudoti muliažus.

Strateginis bombonešis „B-52“ pirmą kartą pakilo į orą 1955 m. ir buvo specialiai suprojektuotas sudėtingai užduočiai – įskristi giliai į Sovietų Sąjungos teritoriją dideliame aukštyje ir numesti atominius sprogmenis. Didžiulių „B-52“ buvo neįmanoma paslėpti nuo sovietų radarų, ir juos būtų pasitikę raketos žemė-oras bei „MiG“ naikintuvai. Todėl JAV karinės oro pajėgos bombonešiams suteikė slaptą ginklą: reaktyviniu varikliu varomą droną, vadinamą „ADM-20 Quail“. „B-52“ savo bombų skyriuje galėjo gabenti iki aštuonių „Quail“ dronų – ir paleisti juos, kai priartėdavo prie pavojingos zonos.

„Quail“ dronai turėjo įrengtus radaro atšvaitus, todėl radarų operatoriams atrodė kaip „B-52“ – nors jų sparnų ilgis buvo tik 1,5 metro. Skrisdamas 1050 kilometrų per valandą greičiu beveik valandą, „Quail“ galėjo būti iš anksto užprogramuotas atlikti du posūkius ir vieną greičio pakeitimą – kad imituotų tikrą bombonešį, o tai leidžia susidaryti vaizdą apie šeštojo dešimtmečio kompiuterių ribotumą. Septintajame dešimtmetyje „Quail“ būtų suteikęs „B-52“ daug didesnę tikimybę prasiskverbti – tačiau jis niekada nebuvo panaudotas kovos veiksmuose ir 1978 m. jo eksploatacija buvo nutraukta.

Kai kurie planuotojai suprato, kad šis „masalas“ taip pat gali gabenti kovinę galvutę. Tai paskatino programą „Subsonic Cruise Armed Decoy“ (SCAD), kuri vėliau išsivystė į kruizinę raketą „Tomahawk“.

Šiuo metu oro pajėgos turi pažangesnius dronus-masalus, įskaitant „ADM-160 MALD“, kurie gali trukdyti elektroniniams signalams ir apgaudinėti priešą. Jų kaina siekia apie 400 tūkst. JAV dolerių. Keletas jų buvo perduota Ukrainai – kad apsaugotų orlaivius.

Rusijos masalai

2024 m. Rusija pradėjo masiškai gaminti Irano suprojektuotus „Shahed“ dronus. Pigiai ir dideliais kiekiais gaminami Rusijos dronai kėlė grėsmę Ukrainos oro gynybai – liepos mėnesį buvo paleista daugiau nei 6000 dronų, o per vieną naktį – iki 700.

Tačiau ne visi atakuojantys dronai yra „Shahed“ su į0 kilogramų galvutėmis. Didžioji dalis – galbūt apie pusė – pagal ISIS tyrimų centro duomenis, yra dar pigesni, daugiausia neginkluoti, „masalai“.

„Shahed“ kainuoja apie 50 000 JAV dolerių. „Gerbera“ gali kainuoti apie 10 000 JAV dolerių ir dabar yra naudojami dideliais kiekiais. „Gerbera“ yra tokio pat dydžio kaip „Shahed“ ir radare atrodo panašiai, bet sveria tik apie 20 kilogramų (tai yra tik dešimtadalis „Shahed“ svorio), ir turi daug trumpesnį veikimo nuotolį. Kai kurie „Gerbera“ dronai turi elektroninės kovos įrangą, skirtą aptikti oro gynybos radarų vietas, o praėjusį mėnesį 19 neginkluotų „Gerbera“ dronų praskrido virš Lenkijos – kad išbandytų gynybos sistemas.

Kai kurios „Gerberos“ yra aprūpintos mažomis, kelis kilogramus sveriančiomis kovinėmis galvutėmis, skirtomis taktiniams smūgiams arba sukelti pavojų Ukrainos įguloms, valančioms liekanas po dronų atakų. „Ginkluoti muliažai“ vis dar yra labai populiarūs, ir nė vieno drono negalima laikyti nekenksmingu.

„Parodija“ yra dar paprastesnis, mažesnis rusų dronas. Kaip ir „Quail“, jis turi radaro atšvaitą, vadinamą Luneburgo lęšiu (metalu padengta sfera, panaši į blizgantį rutulį), kad radare atrodytų didesnis. Dronas pagamintas iš faneros ir jame naudojama daugiausia kiniška ir vakarietiška elektronika. Jo veikimo nuotolis nėra žinomas – bet manoma, kad siekia šimtus kilometrų.

Šie „masalai“ yra svarbūs, nes nors didžiąją dalį Ukrainos apsaugos užtikrina elektroninės kontrpriemonės ir mobiliosios gynybos grupės su kulkosvaidžiais ir automatiniais ginklais, ji taip pat remiasi raketomis. Naujausi vaizdo įrašai rodo, kaip rusų dronai yra numušami „F-16“ naikintuvais, leidžiančiais „Sidewinder“ oras-oras raketas – ir „Mig-29“ naikintuvais, leidžiančiais „R-73“ raketas. Šios raketos yra labai veiksmingos, tačiau jų trūksta. Kiekviena „Sidewinder AIM-9X“ raketa kainuoja 447 000 JAV dolerių, o per metus jų pagaminama tik keletas šimtų, todėl jų negalima švaistyti pigiam „masalui“.

Ukrainos dronai vaiduokliai

Ukrainai prireikė daugiau laiko, kad sustiprintų savo dronų smūgių kampaniją, tačiau dabar ji įgauna pagreitį ir planuoja šiais metais pagaminti 30 000 tolimojo nuotolio dronų. Juos papildys nežinomas skaičius „masalų“. Vėlgi, tai yra kainos klausimas. „Fire Point FP-1“ kaina yra 55 000 JAV dolerių. Pigesni „masalai“ gali išsekinti ar atitraukti gynybos pajėgas ir suteikti puolėjams didesnę galimybę prasiveržti.

Rusijos karinis tinklaraštis „Dva majora“ paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kaip atrodo Ukrainos dronai-masalai, naudoti atakai prieš naftos gamyklą okupuotame Kryme. Nėra jokių nuorodų apie jų dydį – bet vėlgi, tikėtina, kad jie yra mažesni nei atakos dronai su vidiniu radaro atšvaitu.

2024 m. „HI Sutton“ pranešė, kad Ukrainos bendrovė „Slobidka Aerocompany“ sukūrė nebrangų masalą, kurio korpusas pagamintas iš plastikinio vamzdžio ir medinio skrydžio korpuso, apvynioto metaline folija, kad padidintų jo radaro skerspjūvį. „Dva majora“ parodytas modelis atrodo identiškas, netgi su atitinkančiais dangteliais abiejuose vamzdinio korpuso galuose. (Vienintelis skirtumas, atrodo, yra tamsesnė spalva – tikriausiai tam, kad naktį būtų sunkiau pastebėti ir atpažinti).

Ukrainos dronų smūgiai yra kruopščiai planuojami, sudarant sudėtingus skrydžio maršrutus, kad būtų galima rasti kelią pro gynybos linijas. Masalai veikia ir kaip kelio ieškotojai, tikrinantys, ar maršrutas yra saugus – o „vaiduoklių eskadros“ atitraukia oro gynybos dėmesį, kol tikrasis puolimas vyksta kitur.

„Mes naudojame masalus, kad susikurtume sau koridorių“, – laikraščiui „The Times“ sakė dronų padalinio vadas, kurio šaukinys yra „Kasper“.

Kaip ir puolamųjų dronų atveju, Ukrainos dronų-masalų gamyba užtruko šiek tiek laiko. Tačiau dabar, kai dronai jau skraido, jie greičiausiai sparčiai tobulės. Galimos ir elektroninės žvalgybos, ryšių perdavimo – ir ginkluotos versijos.

Tačiau Ukraina turi veiksmingų priešlėktuvinės ginkluotės dalinių ir vis daugiau bepiločių orlaivių-perėmėjų, kad galėtų susidoroti su „Shahed“, o Rusija neturi nei vieno, nei kito. Naujausiuose vaizdo įrašuose matyti, kaip ukrainiečių bepiločiai skrenda į naftos perdirbimo gamyklas, vos keliems kulkosvaidžiams ant žemės šaudant į orą. Tai reiškia, kad Rusija pasikliauja savo mažėjančiomis raketų „žemė-oras“ atsargomis, bet jos vis sparčiau senka, nes dangų užpildo vis daugiau „Shahed“. Kai kurie Rusijos šaltiniai teigia, kad jie jau dabar stokoja raketų – šešiems paleidimo įrenginiams tenka tik dvi raketos.

Tad žalą okupantui darys „Fire Point FP-1“ ir „Liutij“. O nebrangūs masalai užtikrins, kad jų prasiverš daugiau. „Du majorai“ nerimauja ne be reikalo, rašo „Forbes“.