Jungtinėse Valstijose įsikūrusi bendrovė „Nvidia“, pirmaujanti DI lustų gamyboje, rengiasi sukurti pažangų dirbtinio intelekto (DI) modelį, galintį konkuruoti su Kinijos technologijomis, remdamasis šaltiniais praneša dienraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Šiam tikslui lustų gamintoja sudarė 6 mlrd. JAV dolerių (maždaug 5,4 mlrd. eurų) vertės sandorį su 2023 metais įkurtu startuoliu „Poolside“ (faktiškai nupirko).
Pagal pasirašytą sutartį „Nvidia“ gaus prieigą prie startuolio technologijų ir perims į savo komandą didžiąją dalį jo inžinierių.
Pagrindinis projekto tikslas – sukurti vieną galingiausių pasaulyje atvirojo kodo DI modelių, kuris tiesiogiai varžytųsi su Kinijos bendrovių, tokių kaip „DeepSeek“ ir „Kimi“, kūriniais. Leidinio vertinimu, šis žingsnis taip pat sustiprins konkurenciją su JAV rinkos lyderėmis „OpenAI“ ir „Anthropic“.
Dar kovo mėnesį „Nvidia“ įkūrė atvirųjų DI modelių kūrėjų aljansą, kurjame dalyvauja „Mistral“, „Thinking Machines Lab“ ir „Perplexity“, siekiant keistis duomenimis, patirtimi bei skaičiavimo ištekliais.
Kaip pažymi WSJ, tokį bendrovės aktyvumą iš dalies lemia baimė, kad pasaulinis verslas ir programuotojai gali pilnai pereiti prie kiniškų sprendimų.
Redakcinis komentaras straipsnio pabaigai
Kaip pastebi rinkos analitikai, šis „Nvidia“ žingsnis yra ne šiaip kova dėl rinkos dalies, o strateginė veiklos rokiruotė. Turėdama monopolinę poziciją lustų gamyboje, bendrovė diversifikuoja riziką, ruošdamasi galimiems technologiniams lūžiams aparatinėje įrangoje. Tai ypač aktualu dabar, kai Vokietijos startuoliai (tokie kaip „SAXON Q“) jau priima užsakymus kambario temperatūroje veikiantiems deimantiniams kvantiniams kompiuteriams (nuo 128 iki 512 kubitų), telpantiems į standartinius serverio stovus.
Tokie proveržiai tradicinės lustų gamybos paklausą gali apversti aukštyn kojomis per kur kas trumpesnį laiką, nei iki šiol tikėtasi.
Galima daryti pagrįstą prielaidą, kad toks žingsnis anksčiau ar vėliau privers „Nvidia“ lanksčiau žiūrėti ir į savo iki šiol itin griežtai saugomą, uždarą „CUDA“ ekosistemą.
Kadangi tradicinės aparatinės įrangos ir lustų dominavimo era, artėjant kvantinių kompiuterių realijai, po truputį praranda ilgalaikę perspektyvą, bendrovė gali atverti bent dalinį savo programinės įrangos funkcionalumą.
Jeigu tai pasitvirtins atvirame DI kode, matytume istorinį momentą, kuomet technologijų milžinė pati pradeda ardyti savo pačios pastatytą monopolio narvą, skubėdama persiorientuoti į DI modelių ir paslaugų rinką, kol senieji jos svertai dar neprarado galios.