Kaip teigia Lietuvos plaukikų rinktinės vyriausias treneris Paulius Povilionis, Lietuvos plaukimas gali konkuruoti aukščiausiame Europos ir pasaulio lygyje.
Ir nieko keisto. Lietuva iš krepšinio šalies laipsniškai tampa plaukikų šalimi. Po R.Meilutytės triumfo Londono olimpinėse žaidynėse miestai puolė statyti olimpinius baseinus bei atnaujinti senus.
Oficialiai yra penki olimpiniai 50 m ilgio, 8-10 takelių baseinai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Elektrėnuose. Neblogas baseinas yra Alytuje, o visoje Lietuvoje yra kelios dešimtys 25 m ilgio baseinų.
Tačiau nepaisant to, jog Panevėžyje olimpinis baseinas dar tik statomas, o Anykščiai turi tik 25 m ilgio baseiną, čia sportinę karjerą pradėjo Giedrius Titenis, o Panevėžys yra išugdęs Daną Rapšį, Tomą Navikonį bei dar ne vieną talentingą plaukiką.
Legionierius Lietuvoje žaidžia ne už klubą, bet už algą
Krepšinio aikštelių faktiškai turime kiekvieno miesto miegamajame mikrorajone, vos ne prie kiekvienos mokyklos. O krepšiai su lankais pakabinti vos ne kiekviename privačiame kieme. Tad kodėl vis rečiau džiaugiamės krepšinio rinktinės pergalėmis?
Visi kalba apie legendinį Vlado Garasto laikų „Žalgirį”, prikuldavusį net TSRS Centrinį armijos sporto klubą. Tačiau nutyli, jog tais laikais krepšinio klubuose žaisdavo ne legionieriai po vieną sezoną, bet vietiniai. „Žalgiris” gindavo Lietuvos ir Kauno garbę. Tai iš tikrųjų būdavo mūšiai.
O dabar legionieriai, kurių Lietuvos krepšinio lygoje ir žemesniuose divizionuose priskaičiuojama iki trijų dešimčių, rungtyniauja dėl algos. Ir atvyksta iš Prancūzijos, JAV, Afrikos. Lietuvos futbolo klubuose taip pat dėl algos, o ne dėl gimtojo klubo garbės žaidžia legionieriai iš Sudano, Senegalo ir t.t.
Lietuviai užsienio klubuose taip pat žaidžia ne iš patriotizmo, bet dėl atlyginimų. Todėl, saugodami savo sveikatą, neskuba žaisti Lietuvos krepšinio rinktinėje. Koks gali būti komandinis žaidimas, kai visi – individualistai?
O šit baseine, išskyrus tuos atvejus, kai žaidžiamas vandensvydis, individualizmas nemaišo. Užsidėk kepurę, akinius – šok į vandenį ir plauk. Takelyje vienui vienas. Be to, Lietuvos plaukimo federacijai (LTU Aquatics) priklausančiuose plaukimo klubuose nėra nė vieno legionieriaus.
Visi sportininkai – Lietuvos piliečiai. Plaukimo sportas ir jo mokykla vis dar išskirtinai lietuviški. Gal tai ir yra paaiškinimas, kodėl mums sekasi plaukti. Nors iš Baltijos jūros nuolat Palangoje esame vaikomi pono Pirožniko bei kitų gelbėtojų.
R.Meilutytės triumfas
Paryžiuje vykusiame Europos plaukimo čempionate Lietuvai atstovavo 19 sportininkų – 8 moterys ir 11 vyrų. Tajus Juška ir Barbora Mileišytė išbandė olimpinį 50 m baseiną plaukdami laisvu stiliumi ir peteliške. Nugara plaukė Mantas Kaušpėdas, Dominik Grudinskij ir Emilija Pociūtė.
Plaukimą krūtine pasirinko Aleksas Savickas, Andrius Šidlauskas, Kotryna Teterevkova ir Rūta Meilutytė. Likusieji rinktinės nariai – Danas Rapšys, Džiugas Miškinis, Ieva Jurkūnaitė, Ieva Visockaitė, Ieva Nainytė, Jokūbas Keblys, Kristupas Trepočka, Sylvia Statkevičius, Tomas Lukminas ir Tomas Navikonis pasirinkto plaukti laisvu stiliumi.
Rinktinėje vyriausi ir tituluočiausi plaukikai buvo 29-erių metų R. Meilutytė ir 31-erių D.Rapšys. Jauniausias plaukikas – 17-metis Tajus Juška. Daugiausia plaukikų, net šeši, yra kilę iš Panevėžio, penki – iš Kauno, trys – iš Vilniaus, du – iš Šiaulių, vienas plaukikas – iš Klaipėdos, o Sylvia Statkevičius – iš Kanados. Rinktinės trenerių gretose buvo ir tituluotas plaukikas anykštėnas Giedrius Titenis, kurio 2009 m. Romoje pasiektas 200 m krūtine Lietuvos rekordas (2 min. 07,8 sek.) 50 m baseine iki šiol Lietuvoje neviršytas.
Daugiausia vilčių buvo dedama į Rūtą Meilutytę, nors ji, kaip paaiškėjo, treniravosi pati, be trenerio. Ir laisvalaikiu net didžėjavo. Tačiau vis vien finale nuplaukė krūtine 50 m per 29,93 sek. Pralenkusi savo varžovę šimtąja sekundės dalimi ir laimėjusi auksą.
Nuo olimpinių žaidynių Londone, kur paauglė Rūta laimėjo auksą, praėjo 14 metų. Tad galima sakyti, jog Rūta yra ilgiausiai europinėse ir pasaulinėse varžybose startuojanti Lietuvos plaukikė. Kitos, pavyzdžiui, Lina Kačiušytė, pasitraukė iš aktyvaus sporto daug greičiau.
Neskaitant 73 metų Birutės Užkuraitytės-Statkevičienės, dalyvaujančios plaukikų veteranų varžybose. Rūta 50 m krūtine rungtyje 2023 m. Fukuokoje (Japonija) pasaulio čempionate yra pasiekusi pasaulio rekordą (29,16 sek.). Šįkart plaukė lėčiau, bet jos pasaulio rekordas iki šiol nenugalėtas.
„Labai džiaugiuosi visu procesu, – kalbėjo R.Meilytė per rinktinės sutikimą Vilniaus oro uoste. – Padariau, ką galėjau padaryti. Žiauriai smagu, nors mano močiutei žodis „žiauriai” nepatinka. Kažkas tokio fantastiško. Man vanduo labai padeda išlaikyti sveiką (gyvenimo) ritmą”.
Lietuvos rekordų lietus
Panevėžietis T.Navikonis, finale plaukęs 100 m laisvu stiliumi, laimėjo sidabrą ir pagerino Lietuvos rekordą (47,75 sek.). Lietuvos rekordus taip pat gerino panevėžietis A.Savickas. Pusfinalyje plaukęs krūtine 50 m per 27,09 sek. Šiaulietė E.Pociūtė, pusfinalyje nugara plaukusi 50 m, taip pat pagerino Lietuvos rekordą (28,08 sek.).
Kaunietė Ieva Jurkūnaitė nuo šiol yra 200 m plaukimo laisvu stiliumi Lietuvos rekordininkė. Ieva finale plaukė 1 min. 56,90 sek. Vien iš tų skaičių aišku, jog sportininkai visas savo jėgas atidavė pusfinaliams ir finalams. O kas pritrūko jėgų į juos patekti, pateks kitą kartą.
Pavyzdžiui, mišri mūsų keturių sportininkų po 100 m estafetė visas jėgas atidavė per atranką. Būtent tada parodė Lietuvai rekordinį laiką – 3 min. ir 50,12 sek. Keturių vyrų estafetė, plaukusi po 200 m, finale pasiekė naują Lietuvos rekordą (7 min. ir 03,53 sek.), tokio pasiekimo užteko penktai vietai.
Paryžiuje visas šalis nugalėjo Didžioji Britanija – jos plaukikai visose disciplinose, tarp kurių – ir šuoliai į vandenį, ir dailusis plaukimas, laimėjo 26 medalius – 14 aukso, 4 sidabro ir 8 bronzos medalius. Antroje vietoje liko Italija.
Bet mūsiškiai taip pat pasirodė neblogai. Aišku, nesužibėjo taip, kaip Europos plaukimo čempionate Berlyne, kai dabar treneriu tapęs G.Titenis pats vienas iškovojo tris visų spalvų medalius, o iš viso Lietuva tada pelnė vieną aukso, vieną sidabro ir du bronzos medalius. O dabar treneris G.Titenis kalba, jog grįžo į Vilnių kupinas užsidegimo. Ir motyvacijos toliau treniruoti mūsų sportininkus.