Per balsavimą parlamente jo pasiūlytą ministrų kabinetą palaikė tik 56 parlamento nariai, o tam, kad vyriausybė būtų patvirtinta, reikėjo 61 balso „už“.
A. Kurti kairioji partija „Apsisprendimas“ („Vetëvendosje“) laimėjo parlamento rinkimus 2025 m. vasarį, bet, kitaip nei prieš ketverius metus, neužsitikrino valdančiosios daugumos, o jis yra laikinasis ministras pirmininkas.
Per sekmadienį įvykusį balsavimą jo programą palaikė valdančioji partija ir nedaug mažumos atstovų. Opozicijos partijų nariai programai nepritarė. Prieš ją balsavo 48 parlamento nariai, o 4 susilaikė. Dvylika iš 120 įstatymų leidėjų balsavime nedalyvavo.
Nepavykus suformuoti vyriausybės, Kosovo prezidentė Vjosa Osmani per 10 dienų turi paskirti kitą politiką, kuris bandytų formuoti savo vyriausybę.
Labiausiai tikėtini kandidatai yra iš Kosovo demokratų partijos (PDK), kuri vasarį įvykusiuose rinkimuose liko antroji. Tačiau šios partijos pirmininkas Memli Krasniqi sekmadienį pareiškė, kad PDK atsisakys formuoti vyriausybę, nes parlamente negali užsitikrinti daugumos.
Jeigu nauja koalicija nebus sukurta, prezidentei V. Osmani teks skelbti pirmalaikius rinkimus.
Ilgiau užsitęsusi politinė suirutė gali turėti ekonominių pasekmių šioje Balkanų šalyje. Dabar atrodo vis mažiau tikėtina, kad 2026 m. valstybės biudžetą pavyks priimti laiku, o dėl to šalis gali neįsisavinti milijonų eurų Europos Sąjungos paramos.
Kosovas, kur dabar gyvena beveik vien etniniai albanai, seniau buvo Serbijos dalimi. Po ginkluoto sukilimo prieš serbų valdžią ir NATO įsikišimo 1999 m., Kosovas paskelbė nepriklausomybę 2008 m.