Dar prieš gimtadienį A. Petrikytė kalbėjosi su naujienų portalu tv3.lt ir pasidalijo, kokiomis nuotaikomis užbaigia savo metus.
Andželika Petrikytė su šeima
(10 nuotr.) 
Andželika Petrikytė (nuotr. asm. archyvo)
Andželika Petrikytė su mama Birute Petrikyte (nuotr. asm. archyvo)
Andželika Petrikytė su mama Birute Petrikyte (nuotr. asm. archyvo)
Andželika Petrikytė su mama Birute Petrikyte (nuotr. asm. archyvo)
Andželika Petrikytė su vyru (nuotr. asm. archyvo)
Andželika Petrikytė (nuotr. asm. archyvo)
Andželika Petrikytė su mama Birute Petrikyte (nuotr. asm. archyvo)
Andželika Petrikytė su mama Birute Petrikyte (nuotr. asm. archyvo)
Andželika Petrikytė su mama Birute Petrikyte (nuotr. asm. archyvo)
Andželika Petrikytė su mama Birute (nuotr. pranešimo spaudai)
Iš mamos sulaukė dovanos
Kaip atskleidė Andželika, 54-ąjį gimtadienį ji pasitiko atostogų nuotaikomis. Ir visa tai – mamos Birutės Petrikytės dėka.
„Mama padovanojo man tokią dovanėlę – kelionę į Malagą, vyksime dviese. Ji ten dalyvaus vaikų festivalyje, bus komisijos nare, o aš turėsiu daug laisvo laiko, galėsiu pailsėti. Jau net nelabai prisimenu, kada buvau kur nors toliau išvykusi. Tiesa, Malagoje su mama planuojame kartu ir padainuoti“, – prasitarė A. Petrikytė.
Andželika pasakojo, kad jos vyras ir sūnus per gimtadienius ją visuomet pasveikina ramiai, be jokios pompastikos. O štai mama Birutė suorganizuoja grandiozinių staigmenų.
„Ji visada labai mėgsta nustebinti. Kai buvo mano 50-asis jubiliejus, tuo metu dar gyvenau Vokietijoje. Bet ji sugebėjo atplaukti kartu su kone visais mūsų draugais – buvo daugiau nei dvidešimt žmonių. Tai buvo nereali šventė, – ypatingą akimirką prisiminė ji. – O vyras ir sūnus dažniausiai įteikia gėlių, jaukiai pavakarojame kokiame restoranėlyje.“
Andželikos teigimu, praėję metai jai buvo gana ramūs ir sėkmingi – didelių iššūkių gyvenimas nepametėjo. Tiesa, šiemet moteriai teko išmokti vieną dalyką, kurio ilgai vengė.
„Anksčiau sakydavau, kad niekada nesėsiu prie kompiuterio, nereikia man šitų naujovių ir panašiai. O šie metai išsiskyrė tuo, kad dėl darbų teko susidraugauti su technologijomis. Nebuvo, kam daugiau daryti tam tikrų užduočių, tad teko sėsti, pasistengti ir išmokti. Apskritai metai buvo darbingi, bet turėjome ir poilsio, džiaugiuosi tuo“, – šyptelėjo pašnekovė.
Džiaugiasi sugrįžusi į gimtinę
Andželika su vokiečiu vyru Michaeliu daugybę metų gyveno Vokietijos mieste Kylyje, tačiau prieš tris metus sutuoktiniai sugrįžo ir toliau kuria gyvenimą Lietuvoje. Moters teigimu, abu iki šiol džiaugiasi šiuo sprendimu.
„Praėjusiais metais buvome nuvažiavę iki Vokietijos, aplankėme vyro mamą. Nepasakyčiau, kad pajaučiau šiai šaliai kažkokią didelę nostalgiją, atgal jau tikrai nebetraukia. Klausiau vyro, kaip jis jaučiasi, gal nori ten pasilikti. Bet jis pasakė tą patį. Michaelis gerai jaučiasi Lietuvoje, yra gerai išmokęs ir kalbą“, – teigė A. Petrikytė.
Visa Andželikos šeima – nuo mamos Birutės iki vyro Michaelio – darbuojasi pajūryje esančiame šeimos restorane „Birutės uostas“. Pasak pašnekovės, nors dirbant su artimaisiais pasitaiko visko, didelių iššūkių tai nesukelia.
„Mūsų „Birutės uostas“ yra toks didžiulis, kad net dirbdami su vyru tame pačiame darbe, kartais pasimatome vos kelis kartus per dieną. Užsiimame kiekvienas savo darbais ir dažniausiai nuo ryto pasimatome tik per pietus. Net juokaujame, kad gal jau laikas tuomet kartu bent kavos išgerti. Turbūt todėl tarp mūsų su Michaeliu ir neatsiranda trintis dirbant tame pačiame darbe“, – kasdienybe dalijosi ji.
Kalbėdama apie „Birutės uostą“, A. Petrikytė pasidžiaugė neseniai pasibaigusiu vasaros sezonu. Pasirodo, šiemet verslui sekėsi kaip niekada gerai.
„Nors šią vasarą orai nelepino, klientų srautas mus labai džiugino. Galbūt todėl, kad esame įsikūrę šalia kelio, o gal dėl to, nes šiemet žmonės mažiau gulėjo paplūdimiuose. Šios vasaros rezultatai mums buvo patys geriausi per visą gyvavimo laiką, išgyvename gražų pakilimą. Labai smagu“, – džiaugsmo neslėpė moteris.
Šeimos versle besisukanti Andželika teigė, kad į restoraną atvykstantys klientai dažnai judvi su mama atpažįsta. Tiesa, mama ir dukra neretai būna supainiojamos.
„Žmonės būna laimingi mus pamatę – prašo apsikabinti, pasidarome fotosesiją. Tai labai pamalonina širdelę. Anksčiau klientai stebėdavosi, kaip mes čia tas lėkštes pačios nešiodavome… Na, dabar jau turime, kas nešioja už mus, – juokėsi ji. – Beje, žmonės dažnai sumaišo mane su mama. Bet man smagu.“
Iš mamos išmoko svarbaus dalyko
Birutė ir Andželika ne kartą yra kalbėjusios apie savo ypatingą ryšį – mama ir dukra tokios artimos, kad juokaudamos net vadina save dvynėmis. Anot A. Petrikytės, judviejų pokalbių temos yra tiesiog neišsemiamos.
„Nors nuolat esame kartu, niekada viena kitai neatsibostame. Dienos pabaigoje dažniausiai būna taip, kad visi jau miega, o mes vis dar kažkur sėdime ir dviese šnekamės. Mes tiesiog niekada neatsikalbame“, – juokėsi pašnekovė.
Pasidomėjus, ar toks ryšys judvi siejo visada, Andželika tikino, kad net ir jaunystėje santykis su mama buvo gražus.
„Kai buvau paauglė, mes irgi gerai sutardavome. Tik tiek, kad aš labiau jaučiau, jog tai yra mama ir galbūt negalima jai visko pasakoti. Ir išties ne apie visus kavalierius ir mažas nuodėmėles papasakodavau. O dabar jau tiesiog nebėra, ką slėpti, todėl tas ryšys tarp mūsų tapo ypatingai artimas“, – tikino A. Petrikytė.
Andželika pasakojo, kad iš mamos Birutės yra perėmusi daugybę gražių vertybių, o viena svarbiausių jų – ištikimybės svarba.
„Mano mama visada labai pabrėždavo meilės ir ištikimybės svarbą. Mūsų supratimas, kad neišduoti kito žmogaus ir būti jam ištikimam – tai turbūt jos nuopelnas. Ir mano sūnus dabar tą patį vertina – kad meilė reiškia turėti vieną vienintelį žmogų, kurį myli ir apie jokią neištikimybę net negali būti kalbos“, – teigė ji.
O ko Andželika norėtų palinkėti sau gimtadienio proga?
„Turbūt norėčiau, kad mano gyvenime būtų daugiau kelionių, nes visada jas labai mėgau. Ir, žinoma, sveikatos. O visi kiti norai ir taip pildosi“, – šyptelėjo A. Petrikytė.