Klausykite Jums patogiu metu – prenumeruokite podcast’ą:
Lietuvos miškuose grybų sezonas įsibėgėja, tačiau pilni krepšiai dar nėra garantuoti. Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė Gintarė Karelina sako, kad artimiausių savaičių orai lems, ar rugsėjį sulauksime gausesnio baravykų derliaus.
Pirmųjų grybų šiemet buvo galima rasti jau gegužę, birželį pasirodė voveraitės, o vasaros viduryje – pirmieji baravykai. Šiuo metu miškuose randama ūmėdžių, voveraičių, lepšių, baravykų, raudonviršių ir kazlėkų.
Giedrius Rusinas nuotrauka
Svarbiausia:
- Baravykų šiemet kol kas mažiau, tačiau gausesnio jų derliaus dar galima tikėtis rugsėjį.
- Jei ruduo bus šiltas ir drėgnas, grybavimo sezonas gali tęstis spalį ir net lapkritį.
- Baltijos šalyse aptinkama apie 1 000 grybų rūšių, apie 400 jų laikomos valgomomis.
- Grybautojai įprastai renka tik apie 20–30 geriausiai pažįstamų rūšių.
- Į krepšį reikėtų dėti tik tuos grybus, kuriuos tikrai gerai pažįstate.
- Grybą galima ir pjauti, ir atsargiai išrauti. Kur kas svarbiau nepažeisti miško paklotės.
- Nevalgomų ir nuodingų grybų nereikėtų spardyti ar kitaip naikinti.
Vien lietaus neužtenka
Pasak G. Karelinos, grybų augimui svarbus ne tik lietus. Reikalingas tinkamas drėgmės ir temperatūros derinys.
„Žmonės dažnai mano, kad jeigu palijo, po dviejų ar trijų dienų jau galima keliauti į mišką ir tikėtis daugybės grybų. Visgi grybams reikalingas tinkamas drėgmės ir temperatūros derinys. Labai didelis vandens kiekis savaime negarantuoja pilnų krepšių. Svarbu, kiek drėgmės išlieka dirvožemyje“, – sako G. Karelina.
Baravykų kol kas randama mažiau. Specialistės teigimu, tam įtakos turėjo sausesni orai ir kritulių trūkumas.
„Su kolegomis pastebėjome, kad šiemet baravykų mažiau. Jeigu sulauksime daugiau lietaus, panašu, kad gausesnio jų derliaus dar galime tikėtis rugsėjį“, – prognozuoja miškininkė.
Jei ruduo bus pakankamai šiltas ir drėgnas, sezonas gali nesibaigti ir rugsėjį – grybauti gali būti galima spalį ar net lapkritį.
Į krepšį – tik gerai pažįstami grybai
Grybų įvairovė miškuose yra gerokai didesnė nei įprastame grybautojo krepšyje. Pasak G. Karelinos, Baltijos šalyse aptinkama apie tūkstantį skirtingų grybų rūšių. Maždaug 400 jų laikomos valgomomis, tačiau grybautojai paprastai renka tik 20–30 geriausiai pažįstamų rūšių.
Pagrindinė saugaus grybavimo taisyklė paprasta – rinkti tik tuos grybus, kurių rūšimi neabejojate.
Atpažįstant grybą nereikėtų vertinti vien kepurėlės. Svarbu apžiūrėti jos apačią, kotą ir apatinę grybo dalį, nes kai kurios valgomos ir nuodingos rūšys gali būti panašios.
Vienas tokių pavojingų atvejų – žalsvoji musmirė, kurią nepatyręs grybautojas gali supainioti su žalsvos spalvos ūmėde.
„Žalsvosios musmirės koto pagrindas sustorėjęs, o ant koto įprastai yra žiedas, primenantis sijonėlį“, – aiškina G. Karelina.
Specialistė pataria aklai nepasikliauti ir grybų atpažinimo programėlėmis. Nuotraukoje gali nesimatyti visų požymių, reikalingų rūšiai nustatyti. Jei dėl grybo kyla bent menkiausia abejonė, geriausia jo neliesti.
Grybą pjauti ar rauti?
Giedrius Rusinas nuotrauka
Tai vienas dažniausių grybautojų ginčų, tačiau, pasak G. Karelinos, vieno teisingo atsakymo nėra.
„Tai, ką matome miške, yra grybo vaisiakūnis, o didžioji grybienos dalis yra po žeme. Todėl atsargiai išrovę vaisiakūnį pačios grybienos nepažeisime. Daug svarbiau negrėbti miško paklotės, neplėšti ir nekilnoti samanų“, – aiškina specialistė.
Po žeme slypinti grybiena svarbi visai miško ekosistemai. Grybo hifai jungiasi su medžių šaknimis ir sudaro mikorizę. Grybiena padeda medžiams pasisavinti vandenį bei mineralines medžiagas, o pati iš medžių gauna organinių medžiagų. Grybai taip pat skaido nukritusius lapus, šakas ir medieną.
Dėl to miške svarbūs ir tie grybai, kurių į krepšį nededame.
„Nesvarbu, ar grybas valgomas, ar nuodingas – miškui jis vis tiek reikalingas“, – pabrėžia G. Karelina.
Nevalgomų ar nuodingų grybų nereikėtų mindyti, spardyti ar kitaip naikinti. Lietuvos miškuose taip pat auga saugomų grybų rūšių, kurių rinkti negalima. Aptikus nepažįstamą ar retai matomą grybą saugiausia palikti jį augti.
Prieš vykstant į nepažįstamą mišką verta pasiruošti
Lietuvoje grybauti galima visuose miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir teritorijas, kuriose lankymasis ar grybavimas laikinai uždraustas arba apribotas. Saugomose teritorijose gali būti taikomi papildomi reikalavimai.
Vykstant į nepažįstamą mišką verta iš anksto peržiūrėti žemėlapį, telefone pasižymėti automobilio buvimo vietą, įsidėmėti aiškius orientyrus ir pasirūpinti įkrauta telefono baterija.
O pagrindinės atsakingo grybavimo taisyklės nesikeičia: rinkti tik gerai pažįstamus ir vartoti tinkamus grybus, neardyti miško paklotės, o nepažįstamus ar nereikalingus grybus palikti miške.