1 nuotr.
Volodymyras Zelenskis. EPA-Eltos nuotr.
Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio patarėjas užsienio politikos klausimais Marcinas Przydaczas pirmadienį pareiškė, kad tokių istorinių veikėjų garbinimas, Lenkijos požiūriu, yra ne tik apmaudus, bet ir „trumparegiška politika“ pačiai Ukrainai.
M. Przydaczas perspėjo, kad šis ginčas gali apsunkinti Ukrainos integraciją į euroatlantines struktūras.
„Sveika nacionalizmo forma kartais yra priimtina, tačiau čia kalbame apie šovinizmą – ideologiją, artimą nacizmui“, – pridūrė jis.
Šie jo komentarai nuskambėjo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasirašius įstatymą dėl prieštaringai vertinamo Nacionalinio didvyrių memorialo sukūrimo. Šis sprendimas tapo dar viena rakštimi Varšuvos ir Kijevo santykiuose, kuriuose jau kelis mėnesius tvyro įtampa dėl istorinių klausimų.
Ateityje vadinamajame Panteone taip pat numatyta pagerbti Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) narius.
Per Vokietijos okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais UPA nacionalistinių pažiūrų pogrindžio kovotojai buvo atsakingi už masines lenkų ir žydų žudynes, ypač Voluinėje, dabartinės Vakarų Ukrainos teritorijoje. Aukos skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių.
Tačiau Ukraina teigia, kad smurtas buvo platesnio karinio konflikto, kuriame dalyvavo abi pusės, dalis, o UPA vertina pirmiausia kaip antisovietinį pasipriešinimo judėjimą, o ne kaip prieš lenkus nukreiptą organizaciją.
Kijevo ir Varšuvos santykiuose nesutarimai paaštrėjo birželį, kai V. Zelenskis vienam kariniam daliniui suteikė „UPA didvyrių“ garbės vardą.
Reaguodama į tai Varšuva atėmė iš V. Zelenskio Baltojo erelio ordiną – aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą. Savo valstybinius apdovanojimus po to taip pat grąžino keli kiti Ukrainos ir Lenkijos politikai.
Ginčas pirmadienį vėl paaštrėjo Europos lyderiams susirinkus Kijeve paminėti 35-ųjų Ukrainos nepriklausomybės metinių.
Valstybinės laidotuvės
Praėjusią savaitę į Ukrainą buvo pargabenti 1938 m. nužudyto prieštaringai vertinamo ukrainiečių nacionalistų lyderio Jevheno Konovaleco palaikai. Jis buvo perlaidotas surengus valstybines laidotuves.
Nuo 1929 m. J. Konovalecas vadovavo Ukrainos nacionalistų organizacijai (OUN), kuri buvo kuriama pagal Italijos fašizmo ir Vokietijos nacionalsocializmo pavyzdį. Vėliau iš OUN susiformavo jos karinis sparnas – UPA.
OUN buvo atsakinga už teroro išpuolius, tarp jų – Lenkijos vidaus reikalų ministro nužudymą 1934 m. Dar prieš perlaidojant J. Konovalecą į Ukrainą jau buvo pervežti jo įpėdinio OUN vadovo poste Andrijaus Melnyko palaikai.