Vokietijos ekonomika antrąjį ketvirtį augo didžiausiu tempu per ketverius metus – 0,9%, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys. Tačiau ekspertai įspėja, kad ekonominis atsigavimas išlieka trapus: vokiečių verslas vis smarkiau nerimauja dėl prarandamo konkurencingumo, o 43% automobilių pramonės įmonių praneša apie pablogėjusias pozicijas pasaulinėse rinkose, rašo „Kommersant“ leidinys savo ekonominėje apžvalgoje.
Bendras Europos Sąjungos BVP antrąjį ketvirtį priaugo 1,2%, o tarp G7 šalių pagal augimo tempus lyderiavo JAV (2,1 proc.).
Vokietijos BVP 2026 metų antrąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 0,9% ir parodė sparčiausius ekonominio augimo tempus nuo 2022 metų trečiojo ketvirčio.
Šalies ūkio ministerijos duomenimis, pagrindiniu Vokietijos ekonomikos varikliu tapo eksportas: sausio-birželio mėnesiais vokiškų prekių eksportas į užsienio rinkas padidėjo 3,9% ir pasiekė 817,8 mlrd. eurų.
Vis dėlto ministerija perspėja, kad išliekantis geopolitinis neapibrėžtumas ir konfliktas regione, apie Hormuzo sąsiaurį, sukelia naujų naftos kainų šuolių riziką – tai savo ruožtu gali vėl padidinti verslo sąnaudas ir apsunkinti Vokietijos įmonių padėtį.
Tuo metu pačios šalies įmonės atvirai kalba apie konkurencingumo problemas.
Remiantis rugpjūčio mėnesio „IFO“ instituto apklausa, kas ketvirta Vokietijos įmonė (25,4%) baiminasi tolesnio savo pozicijų silpnėjimo rinkose už Europos Sąjungos ribų.
Ypač sudėtinga situacija išlieka automobilių gamyboje: apie pablogėjusį konkurencingumą už ES ribų pranešė 43% šio sektoriaus įmonių. „Vokietijos pramonė vis dar negali susigrąžinti prarastų pozicijų tarptautinėse rinkose. Konkurencinis spaudimas išlieka didelis, ypač už Europos ribų“, – pažymėjo „IFO“.
Nepaisant to, tam tikrų atsigavimo požymių pramonė demonstruoja: gamybos apimčių indeksas auga trečią mėnesį iš eilės ir birželį pasiekė 92 punktus – tai aukščiausias lygis nuo 2025 metų lapkričio.
Nepaisant daugiametės statistikos rekordų, kalbėti apie galingą Vokietijos ekonomikos pakilimą dar anksti. „ING“ analitikai pažymi, kad Vokietija pirmą kartą nuo pandemijos sugebėjo keturis ketvirčius iš eilės išvengti BVP susitraukimo, tačiau vidutinis ketvirčio augimas per šį laikotarpį siekė vos apie 0,1%, o bendras ekonomikos mastas tebėra mažesnis nei 2022 metų pabaigoje.
Pagrindine rizika Vokietijos ekonomikos atsigavimui „ING“ laiko energijos išteklių kainas. Nauji tiekimo sutrikimai prekybos maršrutuose vėl gali suduoti smūgį pramonei. Papildomą grėsmę kelia rekordiškai žemas vandens lygis Reine dėl Europą alinančių karų ir sausrų.
Ekspertų skaičiavimu, užsitęsęs šios svarbios logistikos arterijos seklėjimas gali sumažinti Vokietijos BVP augimą 0,3 procentinio punkto.
Kitų didžiųjų Europos ekonomikų fone Vokietijos atsigavimas kol kas atrodo nuosaikus. Remiantis EBPO duomenimis, antrąjį ketvirtį Ispanijos BVP išaugo 2,7%, Italijos – 1%, Prancūzijos – 0,7 proc.
Tarp kitų G7 šalių didžiausius metinius augimo tempus antrąjį ketvirtį parodė JAV – 2,1 proc.
Jungtinės Karalystės ekonomika augo 1,2%, Kanados – 1%, tuo tarpu Japonijos – tik 0,5%, kur augimą stabdė stagnuojančios vartotojų išlaidos ir mažėjančios investicijos.
Tarp kitų EBPO valstybių sparčiausią ketvirčio augimą pademonstravo Airija (3,9%) ir Izraelis (3,6 %).
Austrijoje, Belgijoje ir Čilėje ekonomika, lyginant su pirmuoju ketvirčiu, nepakito. Bendra G7 šalių ekonomika antrąjį ketvirtį padidėjo 1,5%, o visų EBPO šalių – 2,3 proc.