Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo ženkliai didinti Kauno LEZ teritoriją, prijungiant dar 336,9 ha dydžio valstybinės žemės sklypus – iš jų apie 243 ha sudaro valstybiniai miškai. Tokius ketinimus kritikuoja „Girių inspekcija“, tačiau ministerija ir LEZ praplėtus teritoriją žada naujas darbo vietas ir valstybės biudžetą papildyti 4,3 mlrd. Eur mokesčių.
Tai jau antras kartas, kai ministerija bando suderinti Kauno LEZ ekonominės zonos plėtros projektą – Seimo teisės aktų sistemoje birželio 29 d. buvo paskelbtas ankstesnis projekto variantas.
Dokumente nurodoma, jog 2023 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio tikslas – atkurti Kauno LEZ teritorijos plotą iki 1 054 ha, prie dabartinės Kauno LEZ teritorijos ploto (534 ha) prijungiant 520 ha papildomo teritorijos ploto. Įstatyme buvo numatyta, kad LEZ teritorija iki 2026 m. gegužės 1 d. turi būti išplėsta.
Šiam tikslui įgyvendinti, ministro įsakymu buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, ją sudarė kelių skirtingų ministerijų, Nacionalinės žemės tarnybos, Kauno ir Šiaulių LEZ valdymo bendrovių atstovai.
Tačiau darbo grupė netrukus išsiaiškino, jog 520 hektarų laisvos valstybinės žemės teritorijoje nėra, todėl darbo grupė, įvertinusi teritorijos tinkamumo LEZ plėtrai aspektus, pasiūlė tinkamomis pripažinti su Kauno LEZ besiribojančią 67,1909 ha ploto teritoriją (įvardijamą kaip B teritoriją) ir 269,7082 ha bendro ploto teritoriją (įvardijamą kaip C teritoriją), o likusią dalį bandyti įgyvendinti vėliau, išperkant privačią žemę.
Ministerijos siūloma integruoti B ir C teritorija yra valstybinė žemė, kurios paskirtis – IV grupės ūkinis miškas. Išplečiant Kauno LEZ ribas, šių sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis dar turės būti pakeista, Kauno rajono savivaldybei inicijavus bendrojo plano keitimą. Dokumentuose nurodoma, kad B ir C teritorijos bus skirtos pramonės, logistikos, gamybos, transporto, prekybos ir kitai verslo veiklai.
Teisės akto projekto tekste rašoma, jog prijungus B ir C teritorijas, bendras Kauno LEZ plotas siektų beveik 871 ha.
Ministerija sulaukė neigiamų išvadų
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai derinant projektą, kelios institucijos išreiškė nepritarimą ketinimams prijungti šimtus hektarų miško prie LEZ teritorijos.
Aplinkos ministerija siūlė Kauno LEZ plėtrą vykdyti kitose, ne miško teritorijose.
„Numatomos Kauno LEZ plėtros teritorijos (B ir C) patenka į miškus šalia urbanizuotų teritorijų ir ribojasi su Kauno miesto savivaldybės teritorija, todėl šių miškų reikšmė tiek aplinkosauginiu, tiek socialiniu požiūriu yra didelė. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į miškų apsaugines, rekreacines ir socialines funkcijas, į visuomenės susirūpinimą miškais, siūlo Kauno LEZ plėtrą vykdyti kitose, ekonomikos ir inovacijų ministro 2025 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 4-24 sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės svarstytose ne mišku apaugusiose teritorijose“, – rašoma Aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko adresuotame Ekonomikos ir inovacijų ministerijai adresuotame dokumente.
Projektui nepritarė ir Valstybinė miškų urėdija (VMU), nurodžiusi, jog Vyriausybė yra įsipareigojusi didinti Lietuvos miškingumą.
„Pažymėtina, kad vienas dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos (toliau – Programa) prioritetinių tikslų yra 16 Programos punkte nurodytas prioritetas – tausoti aplinką ir jos išteklius, o kaip šio prioriteto pasiekimo priemonė – Lietuvos miškingumo didinimas (iki 2030 m. bent iki 35 proc.). Atsižvelgdami į tai, negalime pritarti nurodyto valstybinio miško sklypo įtraukimui į Kauno LEZ teritoriją“, – Ekonomikos ir Inovacijų ministerijai adresuotame dokumente nurodė VMU Miškininkystės direktorius Mindaugas Petkevičius.
Audros nuniokoti miškai / VMU nuotr.
Susilaukė kritikos iš prieštaringai vertinamos organizacijos
Tačiau Seimo teisės aktų sistemoje Ekonomikos ir inovacijų ministerija rugpjūčio 12 d. užregistravo dar vieną nutarimą – ministerija, įvertinusi institucijų ir Vyriausybės teisės kanceliarijos grupės išvadas, pakartotinai teikė iki rugpjūčio 26 d. derinti projektą.
Naująjį ministerijos nutarimą feisbuke rugpjūčio 18 d. kritikavo aplinkosaugos organizacija VšĮ „Girių inspekcija“. Organizacija feisbuke skelbtuose įrašuose taip pat skatino gyventojus reikšti nepritarimą LEZ plėtrai, rašant laiškus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovams. Remdamasi „Geoportal“ duomenimis, „Girių inspekcija“ skelbia, kad planuojamoje teritorijoje auga 212 metų ąžuolai ir daugiau kaip 100 metų pušynai, taip pat yra Europos Bendrijos svarbos, tarp jų ir prioritetinių, miško buveinių.
„Girių inspekcija“ vertinama prieštaringai – 2026 m. birželį kelios žinomos aplinkosaugos organizacijos – Lietuvos ornitologų draugija („BirdLife Lithuania“), Aplinkosaugos koalicija, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas bei Dainavos gamtos fondas – viešai pareiškė atsiribojančios nuo „Girių inspekcijos“ veiksmų ir pareiškimų.
Aplinkosaugos organizacijos teigė turinčios „rimtų abejonių“ dėl organizacijos profesionalumo, gamtosauginių kompetencijų ir pasirinktų veikimo metodų.
2024 m. birželio 4 d. atsiribojimo pareiškime aplinkosaugos NVO teigė, kad „Girių inspekcija“ pasižymi veikimu, kuris, jų vertinimu, yra destruktyvus, ir kad organizacijos atstovai viešai menkina oponentus, mokslininkus, gamtininkus bei ilgametę patirtį turinčias organizacijas. Dėl L. Ž. ir „Girių inspekcijos“ skundo 2024 m. kreiptasi ir į Visuomenės informavimo etikos komisiją; komisija nusprendė pasiūlyti skundą patikslinti ir dalį dėl galimų garbės, orumo bei dalykinės reputacijos pažeidimų perduoti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai.
VšĮ „Girių inspekcija“, atsakydama į kritiką, pabrėžė, kad NVO juos puola ne dėl jų veiklos miškuose, o dėl to, kad jie kelia nepatogius klausimus apie aplinkosaugos organizacijų finansavimą.
Dėl Kauno LEZ plėtros „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi ir į kitų aplinkosaugos organizacijų atstovus – šie tikino, kad su naujausiu ministerijos parengtu projektu nėra susipažinę, tačiau anksčiau girdėta informacija nuteikė niūriai.
Ministerija – dar anksti komentuoti
„Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Ministerijai buvo išsiųsti šeši klausimai, tačiau vietoj atsakymų į juos, buvo sulaukta kelių pastraipų bendro pobūdžio atsakymo.
Pirmiausia teiravomės, kuo gi skiriasi anksčiau derintas variantas nuo dabar užregistruoto projekto, tačiau atsakymo į šį klausimą nesulaukėme.
„Kas vyksta Kaune“ palygino ankstesnį ir dabartinį projektus – matyti, jog skirtumai nėra esminiai. Pavyzdžiui, naujajame projekte bendras LEZ plotas buvo sumažintas vos 477 kv. m, neatsisakoma minėtų B ir C teritorijų. Projektas taip pat papildytas nuostata dėl galimo valstybės pagalbos schemos biudžeto pokyčio ir patikslintas po Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės pastabų.
Taip pat nesulaukėme atsakymo, kodėl į pakartotinai derinamą projektą vėl įtrauktos teritorijos, kurių įtraukimą anksčiau neigiamai įvertino Aplinkos ministerija ir urėdija.
Savo atsakymuose ministerija nurodė, jog poveikį aplinkai ir kitus aspektus vertins susitikimų metu.
„Šiuo etapu dar anksti detalizuoti konkrečius sprendimus. Projektas dar yra derinimo procese ir galutiniai sprendimai dar nėra priimti. Susitikimuose su LEZ atstovais tariamės ir vertiname įvairius aspektus, įskaitant atsodinimo, kompensavimo ir kitus susijusius klausimus. Šią savaitę klausimas taip pat bus sprendžiamas ir susitikime su Aplinkos ministerija“, – teigė ministerija.
Asociatyvi / DELFI nuotr.
Pasak ministerijos, padidinus Kauno LEZ plotą iki 1 054 ha ir įveiklinus LEZ iki 2039 m. būtų sukurta 16,8 tūkst. darbo vietų, o valstybės biudžetas būtų papildytas 4,3 mlrd. Eur mokesčių.
LEZ – investuotojai kreipiasi dėl vis didesnių sklypų
Kauno LEZ generalinis direktorius Vytautas Petružis portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė, jog Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas Kauno LEZ teritorijos atkūrimas iki 1 054 ha ploto yra nuoseklios valstybės investicijų politikos dalis.
„Būtent tokio dydžio Kauno LEZ teritorija buvo numatyta dar 1996 m., Seimui priėmus Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymą. Lietuvai reikia pakankamos pasiūlos iš anksto parengtų pramoninių teritorijų, kad galėtume konkuruoti dėl didelių aukštos pridėtinės vertės gamybos ir kitų strateginių investicijų. LEZ ir pramonės parkų vystymas bei jų infrastruktūros gerinimas yra viena iš valstybės pasirinktų priemonių investicijoms ir regionų ekonominiam augimui skatinti“, – teigė V. Petružis.
Pasak LEZ generalinio direktoriaus, investuotojai tikisi projektus LEZ įgyvendinti greitai – dažnai per mažiau nei dvejus metus.
„Didelių tarptautinių projektų sprendimai priimami greitai, o investuotojai dažnai tikisi nuo sprendimo iki veiklos pradžios pereiti per trumpesnį nei dvejų metų laikotarpį. Kauno LEZ turime projektų, kuriuose užsienio kapitalo įmonės veiklą pradėjo per 10-15 mėn. nuo sutarties pasirašymo. Todėl parengti sklypai, infrastruktūra, pakankami elektros energijos pajėgumai ir galimybė nedelsiant pradėti projektavimo bei statybos procesus yra svarbi Lietuvos konkurencinio pasiūlymo dalis“, – plėtros naudą vardija LEZ generalinis direktorius.
Vytautas Petružis / A. Ufarto, „Delfi“ nuotr.
Anot V. Petružio, sparčiai mažėja didesnių sklypų rezervas – LEZ vadovo teigimu, vien šiemet investuotojai kreipėsi ir didesnių nei 100 ha dydžio teritorijų nuomos.
„Kasmet investuotojams vidutiniškai subnuomojama apie 20–25 ha parengtų sklypų. Šiuo metu turime pasiūlą vidutinio dydžio projektams, tačiau didelių taisyklingos formos sklypų rezervas mažėja. Jei norime pasiūlyti 15 ha ar didesnius vientisus, investicijoms tinkamus sklypus, tokių variantų kelių metų laikotarpiu nebeturėsime. Vien šiais metais esame gavę užklausų dėl maždaug 50 ha ir didesnių nei 100 ha teritorijų. Todėl teritorijos plėtra leis Kaunui ir Lietuvai konkuruoti ir dėl tokio masto investicinių projektų“, – teigia V. Petružis.
„Valstybė nuosekliai investuoja į LEZ, pramonės parkų ir kitų investicinių teritorijų infrastruktūrą – susisiekimą, inžinerinius tinklus ir naujų investicinių sklypų parengimą. Kauno LEZ infrastruktūra iki šiol taip pat buvo vystoma derinant valdymo bendrovės, savivaldybės, valstybės ir ES fondų investicijas. Konkreti naujai prijungiamų teritorijų infrastruktūros apimtis, investicijų poreikis ir finansavimo šaltiniai bus nustatomi tolesniuose planavimo etapuose“, – pridūrė LEZ generalinis direktorius.