1 nuotr.
Vakarai linkę manyti, kad už visus pastarojo meto incidentus gynybos įmonėse turėtų atsakyti Rusija. Youtube.com stop kadras
Neramus rugpjūtis
Rugpjūčio 15-osios naktį buvo padegtas Estijos įmonei „Milrem Robotics” priklausantis pastatas. Pastaroji tiekia Ukrainos kariuomenei bepilotes antžemines transporto priemones.
Rugpjūčio 10 d. galingas sprogimas sukrėtė EMCO gamyklą – vieną didžiausių privačių ginklų gamintojų Bulgarijoje. Ji gamina 155 mm artilerijos šaudmenis Ukrainai. Gaisrą sukėlė prie sandėlio paliktas ir užsidegęs sunkvežimis.
Po trijų dienų panašus sprogimas įvyko „KNDS Ammo Italy” priklausančioje šaudmenų gamykloje Kolefero miestelyje netoli Romos. Nurodoma, kad jo priežastimi tapo parako perdirbimo ceche kilęs gaisras.
„Reuters” patikslino, kad kai įvyko detonacija, incidento vietoje jau darbavosi ugniagesiai, todėl mažai tikėtina, jog prie to prisidėjo Rusija ar kokios kitos išorinės jėgos. Pasak Italijos gynybos ministro Gvido Krozeto (Guido Crosetto), tikėtina, kad nelaimės priežastimi tapo vidiniai nesklandumai.
Nepaisant to, „The Telegraph” pareiškė, kad: „ir Italijos, ir Bulgarijos pareigūnai bandė sumenkinti galimą Rusijos dalyvavimą šiuose incidentuose. Tačiau, kaip ir Estijoje, Italijoje ar Bulgarijoje, Rusija labai retai palieka kokių nors įrodymų, kurie leistų tiesiogiai priskirti tokias atakas Maskvai.”
Anksčiau Vakarų žvalgybos atstovai pažymėjo, kad Rusijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU) operacijoms naudoja nebe aukštos kvalifikacijos agentus, o vietos nusikalstamas grupuotes. GRU pareigūnai nebevyksta į Europą.
Vietoj to jie užmezga ryšius su nusikaltėlių grupuotėmis, kurios veikia kaip tarpininkai tikslinėje šalyje. Vėliau tarpininkai paskirsto užduotis asmenims, o už „darbą” jiems mokama kriptovaliutomis, tad dažnai vykdytojai net nežino, kad dirba rusams.
Siekia pasėti nesantaiką
Kaip pažymi laikraštis, Rytų regionas, pavyzdžiui, Lenkija ar Baltijos šalys, daug aktyviau smerkia Rusijos agresiją Europoje. Tačiau labiau į vakarus esančios valstybės, tokios kaip Italija ar Vokietija, vengdamos eskalacijos, neskuba sieti pastarojo meto incidentus su Maskva. Būtent tokius sąjungininkų nesutarimus esą ir siekia paryškinti Kremlius.
„Su kiekviena ataka, už kurią netenka atsakyti, rusai gauna naudingos informacijos apie tai, kaip toli jie gali nueiti pažeisdami NATO sienas. Tai kiekvieną pažeidimą paverčia išlikimo žaidimu tarp Vakarų sostinių ir Maskvos”, – rašo „The Telegraph”.
Anksčiau Europos diplomatai ir karininkai, žinodami, jog nė viena šalis nenori atviro karo, galėjo naudotis neoficialiais komunikacijos kanalais su Maskva ir taip kontroliuoti eskalaciją. Tačiau praėjus keliems metams po Rusijos invazijos į Ukrainą daugelio šių slaptų kanalų nebeliko.
Pasak NATO generalinio sekretoriaus Marko Riūtės (Mark Rutte), Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per artimiausius penkerius metus gali smogti Aljansui, o Vakarų pareigūnai tokias hibridines atakas laiko potencialiu puolimo pranašu.