Šiltasis metų laikas atsitraukė, tačiau nei mineralinio vandens, nei gaiviųjų gėrimų poreikis niekur nedingo.

„Perku nuolaidas, – pajuokavo sostinės Kalvarijų gatvėje esančioje „Hyper Norfos“ parduotuvėje dažnai apsiperkanti vilnietė. – Mineralinio vandens visada turi būti mūsų namuose, bet ne kiekvienas skonis priimtinas.

Paprastai renkuosi Lietuvos įmonių išpilstytą mineralinį vandenį. Pažiūriu, kuriam prekės ženklui tuo metu taikomos nuolaidos, ir būtent tokio vandens prisikraunu į krepšį. Įprotį sunku pakeisti, man labiau priimtinas Druskininkų bei Birštono mineralinio vandens šaltinių vanduo.“

Išsiilgsta naujovių

Skonis ir rinkos tendencijos – tai du veiksniai, kurie daro įtaką vandens ir gaiviųjų gėrimų asortimentui „Norfos“ tinkle.

Mados neaplenkia šių prekių lentynų – pastaruoju metu gana didelę paklausą turi mangų, arbūzų, apelsinų, citrinų, aviečių skonio mineralinis vanduo ir gaivieji gėrimai.

Įtaką asortimentui daro ir sveikesnio gyvenimo būdo tendencijos – vengiama saldžių gėrimų, labiau perkami jie be cukraus, papildyti vitaminais ir kitomis organizmui naudingomis medžiagomis.

„Mūsų pirkėjai mielai išbando naujus gėrimus, todėl nuolat stengiamės jiems pasiūlyti tokių, kokių rinkoje dar nebuvo.

Tačiau tie „naujokai“, kurių pardavimas neįsibėgėja, kurie neturi paklausos, lentynose ilgai neužsibūna – pakeičiame juos kitais“, – aiškino 160 parduotuvių Lietuvoje valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius Dainius Dundulis.

Milijonai litrų vandens

Pasak „Norfos“ gaiviųjų gėrimų prekių grupės vadovės Simonos Rožytės, šiuo metu pirkėjams vien tik mineralinio vandens yra siūloma apie 20 skirtingų prekių ženklų.

Populiariausias yra Lietuvos gamintojų išpilstytas įvairios mineralizacijos bei stalo vanduo.

Pirkėjai noriai perka ir „Norfos“ privačių prekių ženklų gėrimus – „N“ stalo vandenį ir „Kolumbo“ mineralinį vandenį. Per pirmąjį šių metų pusmetį vien šių dviejų prekių ženklų vandens buvo parduota per 4 mln. litrų.

Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį „Norfos“ tinklo parduotuvėse nupirkta tiek vandens, kiek telpa 3,6 olimpinio baseino, – kiekviename jų telpa 2,5 mln. litrų vandens.

„Tinklo parduotuvėse pirkėjams siūlome ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Azerbaidžane, Estijoje, Italijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, išpilstyto mineralinio vandens. Juk kiekvienas mineralinis vanduo turi skirtingą skonį, skiriasi ir vandenyje ištirpusių mineralų sudėtis“, – kalbėjo S.Rožytė.

Patinka ir egzotika

Vaisvandenių asortimentas „Norfos“ parduotuvėse yra maždaug dvigubai didesnis nei mineralinio bei stalo vandens.

Jį sudaro daugiau nei 40 prekių ženklų gėrimai.

Tai mūsų šalies, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Austrijos, Italijos, Sakartvelo, Taivano ir Vokietijos gamintojų produkcija.

„Formuodami vaisvandenių asortimentą norime įtikti visiems pirkėjams – patenkinti skirtingus jų poreikius.

Vieni noriai perka klasikinio skonio gėrimus, kiti renkasi citrinų, apelsinų, kolos skonio limonadą. Suaugusiems pirkėjams patinka vaikystę primenantys kriaušių ar peletrūnų skonio gaivieji gėrimai.

O jaunesni pirkėjai, ypač tie, kuriems patinka naujovės, renkasi pasiflorų ar kaktusų skonio gėrimus“, – gėrimų asortimentą apžvelgė „Norfos“ prekių grupės vadovė S.Rožytė.

Pasak jos, pirkėjams parūpinama vis daugiau funkcinių gėrimų, o sportuojantiems ir sveikatai palankius produktus besirenkantiems žmonėms – gėrimų, papildytų vitaminais ir mineralais. Šių prekių paklausa pastaraisiais metais nuolat didėja.

Arbata bei gira

„Turime didelį įvairaus skonio šaltosios arbatos asortimentą. Labiausiai mėgstama persikų ir citrinų skonio arbata, paklausą turi ir fermentuota kombučia.

Apskritai „Norfa“ per metus atsiveža ir parduoda apie 15 vilkikų šaltosios arbatos“, – sakė S.Rožytė.

Anot pašnekovės, dar vieno populiaraus gėrimo – giros – pirkėjai yra išrankūs. Jie supranta, kokia gira yra gera ir bet kokios neperka.

„Populiariausia yra Lietuvos gamintojų gira, jos kokybė ir skonis pirkėjams priimtiniausi. Daliai pirkėjų įtinka ir gira, kurios atsivežame iš Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos. Jos skonis labai panašus į lietuviškos. Savo pirkėją turi ir neįprasta kriaušių arba slyvų skonio gira“, – apie pirkėjų pomėgius pasakojo S.Rožytė.

Didelė sulčių įvairovė

Siekdama išlaikyti sulčių įvairovę „Norfa“ jų siūlo apie 20 prekių ženklų – tai Lietuvos, Austrijos, Azerbaidžano, Lenkijos, Šiaurės Makedonijos, Slovakijos, Ukrainos, Vokietijos gamintojų produktai.

„Pastaraisiais metais pastebėjome tendenciją, kad, pavyzdžiui, vaikų gimtadieniams ar kitokioms jų šventėms perkama sulčių mažose pakuotėse, kurios skirtos vienam geriančiajam. Todėl šį asortimentą išplėtėme ir dabar mūsų pirkėjai turi gana didelį sulčių mažose pakuotėse pasirinkimą“, – naujausiais pirkėjų padiktuotais sprendimais pasidalino „Norfos“ prekių grupės vadovė.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad „Norfos“ tinklo parduotuvėse yra didelis Ukrainoje spaudžiamų sulčių asortimentas. Mėgstamiausios yra obuolių, vyšnių ir slyvų sultys.

Ukrainietiškų sulčių pardavimas per pastaruosius metus paaugo 50 proc. ir šį augimą paskatino būtent žmonių pamėgtos natūralios sultys, išspaustos iš uogų arba vaisių.

„Iš visų paminėtų gėrimų kategorijų sparčiausiai auga funkcinių gėrimų paklausa, populiarėja ir įvairiai paskanintas vanduo. Jo ypač daug nuperkama per išpardavimus“, – užsiminė D.Dundulis.

Anot jo, populiarėja ir Azijos šalyse pagaminti egzotiniai gėrimai: burbulinė arbata, ličių ar mangostanų skonio gėrimai. Tikėtina, kad iš kelionių po egzotiškas Azijos šalis sugrįžusiems žmonėms šie gėrimai kelia malonių prisiminimų.

Tara ir transportavimas

Rinkdamiesi gėrimus žmonės neišvengiamai atsižvelgia ir į jų kainą. Pasak D.Dundulio, paprasto geriamojo vandens savikainoje didžiausią dalį sudaro logistikos išlaidos ir taros kaina.

„Pavyzdžiui, 5 litrų talpos vandens butelio kainoje logistikos sąnaudos vien nuo mūsų sandėlio iki parduotuvių, įvertinus perkrovimą ir paskirstymą, sudaro apie 0,42 euro. Tai – vien tik „Norfos“ savikaina.

O juk tą vandenį įmonės turėjo išgauti iš požeminių šaltinių, išpilstyti į tarą ir po to atgabenti iki mūsų centrinio sandėlio Kėdainiuose.

Toks į 5 litrų talpyklas išpilstytas stalo vanduo „Norfos“ parduotuvėse kainuoja apie pusę euro“, – teigė D.Dundulis.

Pasak jo, savaime suprantama, kad iš tolimų egzotiškų kraštų atvežtų gėrimų kaina didesnė. Įprasta, kad jie išpilstyti į nedideles kelių šimtų mililitrų pakuotes.

Užpildo sandėlį

„Daugiausia vandens ir kitų gėrimų parduodama šiltuoju metų laiku. Pirmoji banga kyla pavasarį, kai tik atšyla orai. Vasaros karščiai yra išbandymas ir prekybininkams, ir logistikai, ir gėrimų gamintojams. Paklausa tuomet gerokai padidėja ir kartais net neįmanoma suspėti į ją deramai sureaguoti.

Paprastai gėrimų gamybos įmonės savo pajėgumus gali padidinti keliomis dešimtimis procentų, o poreikis išauga dešimtis kartų“, – apie prekybos gėrimais iššūkius pasakojo „Norfos“ vadovas.

Pasak jo, „Norfa“, atsižvelgdama į ilgametę patirtį, nuo pavasario savo sandėlyje ima kaupti didelį mineralinio ir stalo vandens bei įvairių gėrimų kiekį. To reikia, kad būtų galima kuo operatyviau reaguoti į vasarą pašokančią paklausą.

Tuomet, kai gėrimų perkama gausiai, didžiausią paklausą turinčios šios rūšies prekės parduotuvių salėse net nenukeliamos nuo padėklų. Jie pastatomi tarp lentynų ir pirkėjai gana greitai gėrimus – pakuotes po šešis butelius ar dar didesnes – persikrauna į prekėms skirtus vežimėlius.

Tai logiškas sprendimas. Didelė paklausa neišvargina darbuotojų – jiems nereikia nuolat ardyti pakuočių ir pavieniais buteliais pripildyti lentynų.