„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje per savaitę šoktelėjo 84 proc.

Mažesnė atsinaujinančių išteklių gamyba ir brangusi elektra kaimyninėse rinkose praėjusią savaitę 84 proc. išaugino didmeninę elektros kainą Lietuvoje – ji siekė 124 eurus už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė „Litgrid“.

Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje siekė 93 Eur/MWh.

Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio, kainų šuolį Baltijos šalyse daugiausia lėmė savaitės pradžioje sumenkusi vėjo ir saulės elektrinių generacija, taip pat aukštos kainos kaimyninėse rinkose.

„Dėl mažos vėjo ir saulės elektrinių gamybos elektros kainos kilo visoje Europoje, o antradienį Lietuvoje ir Latvijoje buvo vienos aukščiausių žemyne. Nors vėjo elektrinių gamyba Lietuvoje išliko stabili ir siekė 105 GWh, saulės elektrinių generacija sumažėjo trečdaliu iki 62 GWh. Dėl to bendra vietinė elektros gamyba per savaitę sumenko 15 proc. iki 203 GWh, o importo poreikis išaugo 27 proc. iki 84 GWh“, – pranešime cituojamas D. Šikšnys.

Tiesa, savaitgalį audringi orai padidino vėjo generaciją, taip prisidėdami prie mažesnių kainų, tačiau to, pasak D. Šikšnio, nepakako kompensuoti savaitės pradžioje susidariusio kainų šuolio, todėl vidutinė savaitės elektros kaina Lietuvoje pakilo 84 proc.

Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo 3 proc. iki 242 gigavatvalandžių (GWh), o vietos elektrinės šalyje užtikrino 84 proc. šalies poreikio.

Daugiausia elektros energijos per savaitę gamino vėjo jėgainės, užtikrinusios 52 proc. vietinės gamybos. Saulės elektrinės sugeneravo 30 proc. elektros energijos, hidroelektrinės – 5 proc., šiluminės jėgainės – 7 proc., o kitos elektrinės – 6 proc.

Bendras importo kiekis padidėjo 27 proc. iki 84 GWh. „Litgrid“ duomenimis, 50 proc. buvo importuota iš Švedijos, 40 proc. – iš Latvijos, dar 10 proc. – iš Lenkijos.

Eksporto srautai iš Lietuvos sumažėjo 21 proc. iki 53 GWh. 43 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 38 proc. – į Lenkiją, o likę 19 proc. – į Latviją.

„LitPol Link“ jungties pralaidumas Lenkijos kryptimi siekė 60 proc. Lietuvos – 30 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 19 proc. Švedijos kryptimi ir 36 proc. Lietuvos kryptimi.