Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Dubininko kaimas užburs ir per jį tekančiu Skroblaus upeliu – vienu švariausių šalyje. Sakoma, kad kito tokio trumpo (17,3 km) ir kartu tokio vandeningo upelio Lietuvoje nėra. Jį nuolat girdo daugybė versmių, bet pats svarbiausias Skroblaus upeliui – Bobos daržo šaltinis, būtent iš jo jis išteka.
„Vieškeliu dundant“ (Ados Alejūnaitės) nuotr. / Dubininko kaimas (Varėnos r.)
Artėjant link Dubininko, ant kalvelės pušyne pirmiausiai pasitinka kaimo kapinaitės. Kitokių čia ir neįsivaizduotum – apsuptos senų spygliuotų galiūnių. Lyg ramybės parkas, sutaikęs su tuo, ką atgal turime atiduoti gamtai.
„Vieškeliu dundant“ (Ados Alejūnaitės) nuotr. / Dubininko kaimo kapinaitės (Varėnos r.)
O pro kamienus jau matyti ir kaimo trobesiai, iš kurių vėlyvą spalio vakarą lyg pypkės rūksta kaminai. Žinau, kad čia tikriausiai šildosi atvykusieji iš kitur. Juk šiandien kaime yra vos keli nuolatiniai gyventojai, o praėjusio amžiaus pradžioje jų buvo bene 100.
Šiandien kaime yra vos keli nuolatiniai gyventojai.
Nykstantis Dubininko kaimas – išskirtinis, jo struktūra neprimena to, ką galime išvysti daugelyje kitų senųjų gyvenviečių. Tai – padriko grupinio užstatymo kaimas.
Dubininko sodybos išsidėsčiusios aplink stačiakampio plano aikštelę, į kurią sueina keturios gatvės. O tai reiškia, kad kaimo sodybos savo apstatymu primindavo vėduoklės formą. Kaip rašoma kaime esančiame informaciniame stende, tokio plano kaimų Lietuvoje mažai.
„Vieškeliu dundant“ (Ados Alejūnaitės) nuotr. / Dubininko kaimas (Varėnos r.)
Istoriniuose šaltiniuose Dubininko kaimo vardas pirmą kartą paminėtas 1742–1748 m. sudarytose Merkinės parapijos metrikų knygose.
Praėjusio šimtmečio antroje pusėje kaimo gyventojai vis sparčiau kėlėsi į miestus – kas „patogaus“ gyvenimo troškę, kas arčiau vaikų ar anūkų priglusti norėję.
„Vieškeliu dundant“ (Ados Alejūnaitės) nuotr. / Dubininko kaimas (Varėnos r.)
Kaip daug kitų Dainavos girios kaimų, taip ir Dubininko gyventojų kasdienybė nebuvo įsivaizduojama be gamtos teikiamo gėrio: ne tik grybų ar uogų, bet ir įvairiausių žuvų ar bičių triūso skanėstų.
Skroblaus žemupyje dunksantis Dubininkas primena, kaip ilgesinga stebėti nykstančią visa ko pradžią…
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“



