Rusijos pajėgos artėja prie paskutinių Ukrainos atramos punktų Donbase: įvertino Ukrainos galimybes
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Kostiantynivka, Donbasas, 2025 m.
Jeigu Ukrainos ginkluotosios pajėgos neatsiųs pastiprinimo ginti greta esančių Kramatorsko ir Slovjansko miestų, Rusijos kariuomenė iki metų pabaigos gali priartėti prie šių miestų pakraščių. Taip Latvijos leidiniui „Baltic Sentinel“ teigė kelių šiame rajone kovojančių dalinių vadai.
„Kai kuriose vietose frontas jau pradeda pamažu byrėti. Tiesiog nepakanka pajėgų jiems sustabdyti“, – sakė vienos Ukrainos brigados, daug metų kovojančios Kramatorsko ir Slovjansko rajone, karininkas.
Jo nuomone, egzistuoja reali rizika, kad Rusijos pajėgos iki metų pabaigos gali pasiekti šiuos miestus.
„Jeigu taip nebus padaryta, tai nutiks dar anksčiau“, – pridūrė jis.
Tokiam vertinimui pritarė ir Slovjansko kryptimi kovojančios brigados bataliono vadas.
„Jų atakos seka viena po kitos. Todėl jie ir juda į priekį – anksčiau jų puolimas nebuvo toks intensyvus“, – sakė jis.
Aukšto rango Ukrainos štabo karininkas taip pat pripažino, kad Rusijos kariuomenė iki metų pabaigos gali priartėti prie Kramatorsko ir Slovjansko:
„Rusija ten telkia savo pajėgas. Jeigu tinkamai organizuosime savo veiksmus ir aprūpinsime karius viskuo, ko reikia, galėsime juos sustabdyti. Kramatorsko ir Slovjansko likimas dar nenulemtas.“
Pilkoji zona
Ukrainos kariuomenės žemėlapiuose, kuriuose realiuoju laiku vaizduojama situacija mūšio lauke, pilkoji zona prasideda vos už keturių kilometrų į rytus nuo Kramatorsko. Tai rodo, kad Rusijos kariai jau prasiskverbė į šią teritoriją. Jeigu Ukrainos pajėgoms nepavyks jų aptikti ir sunaikinti, Rusijos kariuomenė galėtų palaipsniui sutelkti ten daugiau pajėgų ir priartėti prie miestų.
Pažymima, kad tai nereiškia, jog mūšis dėl Kramatorsko neišvengiamas. Tačiau kuo daugiau Rusijos pajėgų sugebės prasiveržti pro Ukrainos pozicijas ir įsitvirtinti netoli Kramatorsko bei Slovjansko, tuo sunkiau bus jas iš ten išstumti.
Reljefas rytinėje fronto dalyje ir toliau palankesnis besiginančiai pusei, nors būtent čia Rusijos pajėgos pastaruoju metu pasistūmėjo labiausiai. Didelės aukštumos už miestų tebėra kontroliuojamos Ukrainos, todėl Ukrainos dronų operatoriai turi didesnį veikimo nuotolį ir palankesnes pozicijas. Tačiau jeigu Rusija užimtų šias aukštumas, ji įgytų palankias pozicijas dronų smūgiams prieš Kramatorską ir Slovjanską.
Ukraina taip pat patiria didžiulį spaudimą į pietus nuo Kramatorsko, kur Rusijos pajėgos faktiškai perėmė didžiosios dalies Kostiantynivkos kontrolę. Miestas tiesia linija yra maždaug už 20 kilometrų nuo Kramatorsko.
37 metų Khottabychas, Ukrainos 28-osios mechanizuotosios brigados dronų bataliono vadas, kurio dalinys dėl Kostiantynivkos kovoja jau daugiau kaip metus, padėtį ten apibūdino kaip „nuolat blogą“. Tačiau, jo vertinimu, Rusijos pajėgoms visam miestui užimti dar prireiks kelių mėnesių.
„Šiuo metu neatrodo, kad jie galėtų greitai pasistūmėti iš Kostiantynivkos“, – sakė 37 metų Grekas, 28-osios brigados dronų bataliono vyresnysis seržantas.
Tuo metu Rusijos pajėgoms pavyko perkelti dronų operatorius į Kostiantynivką ir taip palaipsniui pastūmėti dronų „mirties zoną“ – teritoriją, kurioje dėl dronų grėsmės judėti faktiškai neįmanoma – Kramatorsko link. Pasak Khottabycho, ši zona dabar driekiasi iki Družkivkos, esančios tarp Kostiantynivkos ir Kramatorsko. Už Družkivkos faktiškai jau prasideda Kramatorsko prieigos.
Žurnalistų teigimu, negalima atmesti, kad naujojo Ukrainos kariuomenės vado Mykhailo Drapatyj iniciatyva Ukrainos pajėgos galėtų surengti sėkmingą kontrataką ir sustiprinti Kramatorsko gynybą, kaip jau buvo padaryta toliau į pietus, ties Zaporižios ir Donecko sričių riba, taip pat prie Lymano, į šiaurę nuo Slovjansko, kitapus Siverskio Doneco upės.
Vadymas Liacha/ „Facebook“/Slovjanskas
Vasaros pradžioje Rusijos pajėgos pavojingai priartėjo prie Lymano ir Siverskio Doneco, grasindamos Slovjanskui iš šiaurės. Vėliau jos buvo atstumtos. 45 metų Nesma, Ukrainos 66-osios mechanizuotosios brigados dronų bataliono, ginančio Lymano sektorių, vadas, sakė:
„Įprastinė fronto linija dabar praktiškai tokia pati, kaip ir prieš metus. Keičiasi tik paveikta teritorija, kurioje viskas sunaikinama. Jie ateina, mes juos sunaikiname, tada ateina nauji.“
Trūksta aiškaus fronto vaizdo
Svarbu tai, kad nustatyti tikrąją fronto linijos vietą Ukrainoje tampa vis sudėtingiau. Viešai prieinami fronto žemėlapiai, pavyzdžiui, Ukrainos „DeepState“, nebeatspindi visos realios padėties vietoje ir pirmiausia yra naudingi bendram vaizdui suprasti.
Priežastis – besikeičianti abiejų pusių taktika dronų kare, ypač pastaraisiais mėnesiais. Dronai jau seniai pavertė ištisines apkasų linijas pasenusia kovos forma. Rusijos daliniai jau kurį laiką remiasi infiltracija – mažos pėstininkų grupės prasiskverbia pro tarpus tarp priešo pozicijų, tačiau pastaraisiais mėnesiais abi pusės šią taktiką pakėlė į naują lygį.
Nedidelės Rusijos ir Ukrainos šturmo grupės išmoko prasiskverbti daugiau kaip dešimt kilometrų į priešo užnugarį. Grupės, kurias sudaro nuo kelių karių iki 10–15 žmonių, tokiame gylyje dažnai gali ilgą laiką veikti savarankiškai. Jų tikslas nebūtinai yra prasiveržti per frontą – jos siekia trikdyti priešo gynybą ir aptikti dronų operatorius.
Leidinys rašo, kad šiuo metu pagrindinė jėga, stabdanti priešo judėjimą į priekį, yra dronus naudojančios grupės. Jeigu šturmo grupė aptinka priešo dronų grupę ir priverčia ją palikti poziciją arba ją sunaikina, tame sektoriuje iškart susidaro laikina „dronų spraga“. Kitos šturmo grupės gali ja pasinaudoti, pasistūmėti pirmyn ir galiausiai sutelkti didesnes pajėgas.
Netoli Kramatorsko vieno Ukrainos šturmo dalinio vadas parodė savo karių pozicijas kaime, kuris „DeepState“ žemėlapiuose pažymėtas giliai Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje. Iš tikrųjų Ukrainos kariai ten tebėra, o Rusijos pajėgoms jau kelis mėnesius nepavyksta jų išstumti. Pozicija vis dar gali būti aprūpinama, o prireikus ten galima perdislokuoti karius.
„Prasiskverbimams vis gilėjant į priešo užnugarį, keičiasi ir apkasų karo pobūdis. Fronto nebegalima suvokti kaip fiksuotos linijos ar net kaip vos kelių kilometrų pločio zonos, kaip dažnai buvo pernai. Vietoj to jis tampa vis platesne ir vis labiau kintančia juosta – kai kuriose vietose, ypač atvirose Rytų Ukrainos teritorijose, jau maždaug dešimties kilometrų gylio – ir tikėtina, kad ji toliau plėsis“, – rašoma straipsnyje.
Įdomu tai, kad vienas Ukrainos karininkas pasiūlė terminą „fronto linija“ pakeisti į „aktyvų mūšio lauką“ – teritoriją, kurioje abiejų pusių dronai seka taikinius, o nedidelės pėstininkų grupės kaunasi tarpusavyje. Šioje kovos zonoje esantys kaimai per trumpą laiką gali ne kartą pereiti iš vienų rankų į kitas, priklausomai nuo to, kurios pusės pėstininkai tuo metu ten yra. Būtent todėl viešai prieinami fronto linijos žemėlapiai tampa vis labiau klaidinantys.
Iki metų pabaigos ši „aktyvi kovos zona“ kai kuriuose sektoriuose gali išsiplėsti iki 15–20 kilometrų pločio. Jos nereikėtų painioti su dronų „mirties zona“ – teritorija, kurioje priešo dronai gali smogti praktiškai bet kuriam judančiam taikiniui. Pastaroji gali būti maždaug dvigubai platesnė.