SEB bankas mažina šių metų Lietuvos realaus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir numato, kad šalies ekonomikos augimas sieks 3 proc., skelbiama naujausioje makroekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Tuo metu infliacija šiemet, prognozuojama, sieks 5,3 proc.
Banko teigimu, šių metų infliacija yra didesnė nei kitose Baltijos šalyse, o tai, SEB vertinimu, lemia mokesčių poveikis ir stipri vidaus paklausa. Vis dėlto bankas prognozuoja, kad kitąmet vidutinė metinės infliacija sulėtės iki 3,5 proc., o 2028 metais – iki 3 proc.
Kaip ir gegužę, naujausioje apžvalgoje ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet ekonomikos augimas sulėtės iki 2,1 proc., o kitąmet BVP turėtų augti iki 2,7 proc.
„Kitų metų prognozės nekeitėme – augimas sulėtės, tiesiog išnyks vienkartinis namų ūkio vartojimo šuolio efektas ir 2028 metais, galvojame, grįšime prie potencialaus realaus BVP augimo“, – makroekonomikos apžvalgos pristatyme sakė SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
Anot jo, mažinama šių metų realaus BVP prognozė susijusi su šiek tiek prastesniais nei tikėtasi pirmojo ir antrojo ketvirčio rezultatais. SEB duomenimis, realusis BVP pokytis pirmąjį metų ketvirtį sudarė 2,5 proc. antrąjį – 4,1 proc.
Pasak jo, šių metų antrą pusmetį turėtų sulėtėti apdirbamosios pramonės augimas, tačiau toliau sparčiai augti statybos sektorius.
„Apdirbamoji gamyba buvo teigiamai nustebinęs veiksnys pirmą metų pusmetį, manau, kad antrą pusmetį rezultatai bus prastesni – tai susiję ir su brangesniais energetikos ištekliais, ir su tuo, kad vis tiek buvo tam tikras užskubintas pirkimas pirmoje metų pusėje. (…) Kas tikrai toliau stipriai judės į priekį, tai statybos sektorius“, – teigė ekonomistas.
Pavasarį SEB prognozavo, kad Lietuvos BVP šiemet augs 3,2 proc., infliacija sieks 5,7 proc.
„Kitais metais (…) mes prognozuojame mažesnę naftos kainą grupėje. Su tuo susiję, kad manome, jog energetikos kainų dedamoji, atmetus elektrą ir dujas, turėtų silpnėti“, – aiškino T. Povilauskas.
Be to, anot ekonomisto, daugiau problemų gali kelti maisto kainos.
„Kas mus labai stipriai gelbėja nuo didelės infliacijos yra tai, kad mes neturime maisto kainų infliacijos, o turime defliaciją. (…) Bet, žiūrint į priekį, aš sakyčiau, yra aiški rizika, kad judant link žiemos, kitais metais, (…) maisto kainos, manoma, ims kelti daugiau problemų ir kitais metais infliacija bus – ji jau bus didesnė“, – sakė jis.
Taip pat, T. Povilausko teigimu, tikėtina, kad šiluma, gamtinės dujos ir elektra šaltuoju metų laikotarpiu brangs.
Anot banko vyriausiojo ekonomisto, liepą metinė infliacija pagal su ES šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) sudarė 5,4 proc. Rugpjūtį, ekonomistų manymu, pokytis bus panašus, bet rugsėjį infliacija turėtų didėti ir perkopti 6 proc.
Nedarbo lygis Lietuvoje šiemet, manoma, sieks 6,7 proc., kitąmet padidės 0,1 proc. punkto iki 6,8 proc., o 2028 m. vėl sieks 6,7 proc. Tuo metu darbo užmokestis, prognozuojama, atitinkamai augs 8,5 proc., 7,0 proc. ir 6,5 proc.
„Darbo rinkoje yra stabilu arba netgi šiek tiek lūkesčius viršijantys pokyčiai“, – akcentavo SEB ekonomistas.
Anot T. Povilausko, nors vartotojų lūkesčiai metų pradžioje buvo pradėję prastėti, dabar matomas augimas.
Tuo metu valdžios biudžeto deficitas, manoma, bus mažesnis, negu prognozuota anksčiau, ir šiemet sieks 2,3 proc. BVP. Kitąmet deficitas turėtų padidėti iki 2,7 proc. BVP, o 2028 m. – 3,0 proc. BVP.
SEB teigimu, šių metų pirmąjį pusmetį valdžios sektoriaus skola buvo 38,5 mlrd. eurų, arba 6,7 mlrd. eurų didesnė nei pernai.
