Kai kurie bankai jau skelbia ir pusmečio rezultatus. Pavyzdžiui, SEB bankas Lietuvoje per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 149 mln. eurų grynojo pelno. Grynasis pelnas – pinigai po visų išlaidų ir mokesčių. Tai yra 2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Tačiau bendro viso sektoriaus pusmečio rezultatų dar nėra, tik pirmojo ketvirčio – net 282 mln. eurų pelnas. Pelningai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 6. Pastarieji bendrai patyrė 2,8 mln. eurų nuostolį.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 19 bankų, iš jų 6 – užsienio bankų filialai. Nuo metų pradžios veiklą pradėjo „Rato” bankas, o „PayRay Bank” savo iniciatyva veiklą baigė. Bendras sektoriaus turtas viršijo 100 mlrd. eurų.
„Revolut Holdings Europe” rinkos dalis per ketvirtį ūgtelėjo 2,8 proc. punkto iki 40,4 proc. „Swedbank” dalis siekė 21,9 proc., SEB – 16,4 proc., „Artea” banko – 5,8 proc.
Pernai šalies bankų pelnas augo 42,9 mln. eurų arba 4,2 proc. iki 1,063 mlrd. eurų (2024 m. – 1,02 mlrd. eurų). Pernai taip pat baigėsi solidarumo įnašo mokėjimo laikotarpis – Lietuvoje veikiantys bankai, užsienio bankų filialai ir kitos kredito įstaigos iš viso nuo 2023 m. gegužės į valstybės biudžetą pervedė apie 540 mln. eurų.
Komentuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Valius ĄŽUOLAS:
„Kitose valstybėse bankai už vartojimo paskolas ima 15-20 proc. metines palūkanas, na, kai kur ir 25 ar 30 proc., bet tai jau labai daug. O Lietuvoje jos siekdavo ir 70 proc. ar net iki 100 proc. Tik po mano teiktų pataisų įsigaliojimo nustatyta riba – iki 40 proc.
Buvo leista apiplėšinėti žmones, dabar bent jau iki 40 proc. kartelė nuleista. Bet ir tai buvo didžiulis pasipriešinimas: atseit negalima mažinti, nes bankų pelnai mažės. Lietuvoje bankų reguliavimas yra toks blogas, kad jiems viskas leidžiama”, – dėstė V.Ąžuolas.
Anot jo, yra ir kitas puikus pavyzdys, kodėl bankai pampsta.
„Už kai kurias bankines paslaugas nereikėdavo susimokėti PVM. Patys bankai spręsdavo, už kokią paslaugą mokėti valstybei PVM, už kokią – ne.
Nors, pavyzdžiui, visi perkantys duoną ar pieną PVM moka. Dabar anarchiją šioje vietoje kiek aptvarkė, bet ne iki galo. Bankai, aišku, su tuo nesitaiksto ir sugalvoja vis naujų būdų didintis pelnus ir toliau nemoka PVM už kai kurias paslaugas.
Pavyzdžiui, jei bankas jums į namus siunčia kortelę, už siuntimą PVM nemokamas. Paliktos landos bankams piktnaudžiauti ir nemokėti mokesčių. Iki tol bent jau solidarumo mokestį mokėjo, tačiau kai pernai šio mokesčio mokėjimo laikas baigėsi, o mes, „valstiečiai”, pasiūlėme jį pratęsti, tai socialdemokratai pasakė ne, nereikia valstybei 100 mln. eurų”, – priminė Seimo narys.
V.Ąžuolas akcentavo, kad dėl solidarumo mokesčio bankai visiškai nenukentėjo, net jį mokėdami uždirbo per milijardą eurų. Nes jie valstybei turėjo atiduoti tik pusę to, kas jiems iš dangaus nukrito, kai, nieko neveikdami, padidintų palūkanų forma gavo milžiniškas sumas – palūkanas rekordiškai buvo padidinęs Europos Centrinis Bankas.
„Arba, pavyzdžiui, bankams suteikta teisė formuoti atidėjinius, nuo kurių mokesčiai irgi nemokami. Dėl visų šitų priežasčių pas mus veikiantys bankai ir uždirba procentiškai daugiausiai Europoje.
Man buvo gėda žiūrėti, kai į mūsų komiteto posėdį atėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai ir linksėjo, kad nieko blogo, jog bankai gali išsisukti nuo PVM ir kitų mokesčių mokėjimo. O kai kalba pasisuka apie kokius nors turgaus prekeivius, tai jie būna labai ryžtingi.
Kitaip tariant, laikosi nuomonės, kad iš bankų galima neimti, o iš smulkiųjų verslininkų būtina paimti”, – pabrėžė V.Ąžuolas.
Parlamentaras akcentavo ir tai, jog bankai dar ir taupo žmonių patogumo sąskaita – regionuose praktiškai uždaryti visi fiziniai skyriai, todėl bankams nereikia mokėti už pastatų nuomą, komunalines paslaugas, mokėti algas darbuotojams ir t.t.
„Grynųjų pinigų dabar išsiimti problematiška, o kai atsiskaitai kortele, nuo kiekvieno atsiskaitymo bankui byra procentai”, – reziumavo V.Ąžuolas.
Komentuoja ekonomistas prof. Povilas GYLYS:
„Sprendžiant pagal pirmojo ketvirčio rezultatus, bankinio sektoriaus pelnas ir šiemet sieks apie milijardą eurų. Ir tai procentiškai vėl bus didžiausias pelnas Europoje. Ekonomikos elementoriuje yra akivaizdūs du dydžiai, iš kurių išplaukia trečias.
Pirmas dydis yra kaina, antras – sąnaudos arba kaštai. Iš kainos atėmęs sąnaudas arba kaštus gauni pelną.
Kiekvieno privataus subjekto svajonė, tikslas – kuo didesnis pelnas. O ką dėl to reikia daryti? Didinti kainą kam tik įmanoma (didinti maržą, branginti paskolų palūkanas, didinti paslaugų įkainius ir t.t.).
Jei niekas tam nesipriešina, Lietuvos bankai ir politikai žiūri pro pirštus, tai tuo ir naudojamasi. O žmonės vis tiek priversti naudotis bankų paslaugomis.
Antras dalykas, ką būtina daryti – mažinti kaštus. Kaip? Pavyzdžiui, naikink fizinius skyrius rajonuose. Ir visa tai vyksta. Daugumoje rajonų bankų skyrių nėra, o ir bankomatai labai retai išdėstyti, nes ir jų eksploatavimas kainuoja.
O čia turi įsikišti centrinis bankas ir visa valstybė per savo politikus. Taip, jūs, bankai, esate privatūs subjektai, siekiantys pelno. Bet turėkite sąžinės. Švedijoje tokie dalykai, kokie vyksta Lietuvoje, nėra įmanomi, kai žmonėms bandoma užmesti sąnaudas, įsikiša valstybė.
O pas mus pensininkai turi važiuoti net ir po 50 kilometrų, kad susitvarkytų sąskaitas, nusiimtų grynųjų pinigų ir t.t. Bet apie tai joks bankų ekspertas jums nekalbės”, – kalbėjo P.Gylys.
Anot jo, visą Lietuvos bankininkystės šaką bankai nupirko už kelis šimtus milijonų litų.
„Kažkada buvau suskaičiavęs, kad už 200 mln. litų. Ką tai reiškia? Kad už keliasdešimt milijonų eurų.
Bankai turėtų būti už tai dėkingi ir elgtis civilizuotai: mokėti mokesčius, nespausti valdžios, kad ši tuos mokesčius mažintų ar kad sudarytų sąlygas jų visai nemokėti, nesityčioti iš klientų. Kone veltui atidavėme savo bankininkystės sistemą, tikėdamiesi, kad vietoj lietuviškų bankų ateis skandinavų bankai ir elgsis civilizuotai.
Be to, kas gali paneigti, kad „Snoro” ir Ūkio bankai specialiai buvo likviduoti, siekiant, jog skandinavai perimtų visą bankininkystę?” – retoriškai klausė P.Gylys.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad tie patys bankai, kurie veikia ir Lietuvoje, ir Skandinavijoje, Lietuvoje taiko didesnes palūkanas paskoloms nei Skandinavijoje, o indėlių palūkanas moka mažesnes.
„Tai – neokolonializmas. Pas save metropolijoje bankai taip nesielgia. Jei turėtume rimtą politinį elitą ir rimtą žiniasklaidą („Respublikos” leidinius” iš kritikuotinos žiniasklaidos išbraukiu, nes jūs keliate šiuo klausimus, o kiti yra ekonominiai nebyliai arba varo propagandą), tai viso to, apie ką kalbame, negalėtų būti.
Bet turi įsijungti visos valstybės institucijos, pradedant centriniu banku ir baigiant Seimu bei Vyriausybe”, – kalbėjo ekonomistas.