1 nuotr.
Asociatyvi magnific.com nuotr.
„Nes kelios šalys ir toliau atsikalbinėja bei tam trukdo”, – paaiškino jis.
Klausimas dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo vėl buvo prisimintas per „Norinčiųjų koalicijos” susitikimą Kijeve rugpjūčio 24 d. Švedijos užsienio reikalų ministrė Marija Malmer Stengard pabrėžė, kad Kijevui reikia daugiau išteklių, nei jau yra skyrusi Europa.
„Esu nusivylusi, kad dvišalė parama mažėja, o šalys apeliuoja į ES paskolą. To nepakanka”, – teigė ji.
„Euractiv” duomenimis, kai kurių šalių atstovai klausimą dėl įšaldyto Rusijos turto naudojimo ketina iškelti rugsėjo 1 d. vyksiančiame ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikime.
Jie aptars Kijevo finansinius poreikius, kurie, Ukrainos vertinimu, siekia 27 mlrd. JAV dolerių.
Gegužę „Politico” rašė, kad iki metų pabaigos ES gali grįžti prie Rusijos turto panaudojimo temos.
Tokią iniciatyvą, pasak leidinio, parengė Nyderlandai.
Labiausiai rusiškų aktyvų panaudojimui priešinasi Belgija, kurioje laikoma didžioji dalis įšaldyto turto.
Praėjusią savaitę Ukrainoje apsilankęs užsienio reikalų ministras Maksimas Prevo (Maxim Prevo) pakartojo, kad šalis negali prisiimti rizikos viena kompensuoti Maskvai nusavintas lėšas.
Rugpjūčio pradžioje buvę aukšto rango Vokietijos, Prancūzijos ir JAV pareigūnai pasiūlė perduoti „Euroclear” laikomą įšaldytą Rusijos turtą naujai, Europos Sąjungos valdomai struktūrai, išlaikant Rusijos nuosavybę. Iniciatoriai mano, kad tai pašalintų Belgijai tenkančią riziką.
Maskva bet kokius veiksmus su savo užsienio aktyvais vadina neteisėtais.
Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad nesutarimai Vakaruose dėl galimo įšaldyto Rusijos turto nusavinimo yra fenomenali situacija.
Jis taip pat pabrėžė, kad už jo konfiskavimą tektų atsakyti ir atskiroms šalims, ir konkretiems žmonėms.
Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, bet kokie Vakarų bandymai konfiskuoti rusiškus aktyvus bus laikomi vagyste ir neliks nenubausti.
Šalies užsienio reikalų ministerija mano, kad iš įšaldyto turto Ukrainai skiriamos „reparacinės paskolos” yra bandymas pavogti tai, kas priklauso Rusijai.
2025 m. gruodį ES neribotam laikui įšaldė 210 mlrd. eurų siekiantį Rusijos turtą, kuris saugomas Belgijos depozitoriume „Euroclear”.
Iki tol turto įšaldymas buvo pratęsiamas kas šešis mėnesius ir tam reikėjo vieningo visų ES šalių pritarimo.
Reaguodamas į tokį sprendimą, Rusijos bankas pateikė ieškinį prieš „Euroclear” dėl 18,2 trln. rublių žalos atlyginimo.
Gegužę Maskvos arbitražo teismas tenkino Centrinio banko reikalavimus, birželio 3 d. teismas išdavė Centriniam bankui vykdomąjį raštą.