Reklama
2026 m. rugpjūčio 17–23 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje pakilo nuo 67 iki 124 Eur/MWh. Tai 84 proc. savaitinis šuolis, tačiau jis savaime nereiškia, kad gyventojų sąskaitos didės tokiu pačiu mastu.
Lietuvos ir Latvijos kainų zonose elektra kainavo vienodai, o Estijoje savaitės vidurkis buvo 31 Eur/MWh mažesnis. „Litgrid“ duomenimis, kainas pirmiausia kėlė savaitės pradžioje sumažėjusi atsinaujinančių išteklių generacija ir brangi elektra aplinkinėse rinkose.
Parengė „Infoerdve.lt“ redakcija pagal „Litgrid“ savaitinę elektros rinkos apžvalgą, paskelbtą per ELTA.
Saulės elektrinių gamyba sumažėjo trečdaliu
Vėjo elektrinės per savaitę pagamino 105 GWh – tiek pat, kiek ankstesnę savaitę. Daugiausia pasikeitė saulės elektrinių rezultatas: jų generacija smuko 32 proc., nuo 91 iki 62 GWh.
Bendra vietinė elektros gamyba dėl to sumažėjo 15 proc. – nuo 238 iki 203 GWh. Tuo pat metu šalies elektros poreikis išaugo 3 proc., nuo 235 iki 242 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 84 proc. šio poreikio, įskaitant kaupimo įrenginių įkrovimą ir technologinius tinklų nuostolius.
Vėjo jėgainėms teko 52 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros, saulės elektrinėms – 30 proc. Hidroelektrinės pagamino 11 GWh, šiluminės elektrinės – 14 GWh, kitos elektrinės – 12 GWh.
Mažesnė vietinė generacija padidino importo poreikį. Importas išaugo 27 proc., nuo 67 iki 84 GWh: pusė elektros importuota iš Švedijos, 40 proc. – iš Latvijos, o 10 proc. – iš Lenkijos.
Lietuva ir Latvija mokėjo daugiau nei Estija
Savaitės vidurkis
Aukštos kainos kaimyninėse zonose ribojo galimybę atsivežti pigesnės elektros. Antradienį Lietuvos ir Latvijos kainos buvo vienos didžiausių Europoje, nes maža vėjo bei saulės elektrinių gamyba veikė ne vien Baltijos šalis.
Palyginimas su ankstesniais svyravimais rodo, kad tą patį savaitės vidurkį gali lemti skirtingas vietinės gamybos ir importo derinys. Tai matyti ir ankstesnėje Lietuvos elektros kainų apžvalgoje, kurioje vertinta saulės gamybos bei Baltijos rinkų įtaka.
84 proc. šuolis nėra sąskaitų prognozė
„Litgrid“ apžvalgoje nagrinėjama „Nord Pool“ didmeninė rinka, o ne galutinės mažmeninės kainos ar namų ūkių sąskaitos. Joje nepateikta duomenų, kurie leistų teigti, kad vartotojų mokama kaina padidės 84 proc. arba kad toks pokytis išliks kitomis savaitėmis.
Šis rodiklis pirmiausia parodo, kiek per vieną savaitę pasikeitė elektros vertė Lietuvos kainų zonoje. Tiesioginės išvados apie konkretaus namų ūkio išlaidas vien iš šios savaitinės statistikos daryti negalima, nes pranešime neanalizuojami gyventojų tarifai ir sutarčių sąlygos.
Savaitgalio vėjas sušvelnino savaitės vidurkį
Savaitgalį audringi orai padidino vėjo generaciją ir sumažino kainas, tačiau to neužteko savaitės pradžioje susidariusiam šuoliui atsverti. „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovo Deivido Šikšnio teigimu, galutinį 124 Eur/MWh vidurkį suformavo silpnesnė atsinaujinančių išteklių gamyba, išaugęs importo poreikis ir brangios kaimyninės rinkos.
Tolesnėse savaitinėse apžvalgose daugiausia informacijos suteiks saulės ir vėjo elektrinių gamybos, importo bei aplinkinių kainų zonų pokyčiai. „Litgrid“ pažymi, kad skelbiami operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
Šaltinis: ELTA
Kontekstas ir veiksmai
Apie straipsnį
Pranešti
Dalintis
Šaltinis ir patikra
Šaltinių pėdsakas
Straipsnyje atskirti „Litgrid“ didmeninės rinkos duomenys nuo šaltinyje nepateiktų vartotojų sąskaitų prognozių.
Patikros
- Sutikrintas rugpjūčio 17–23 dienų kainos pokytis nuo 67 iki 124 Eur/MWh.
- Palygintos Lietuvos, Latvijos ir Estijos savaitinės kainos.
- Sutikrinti gamybos, poreikio ir importo pokyčiai.
- Išsaugota šaltinio pastaba, kad operaciniai duomenys yra preliminarūs.
- Šaltinis
- ELTA paskelbtas „Litgrid“ pranešimas
- Aprėptis
- Lietuva
- Atnaujinta
- 2026-08-24 11:53
Pranešti
Straipsnio kontekstasAsmenys ir temos1#6