Politologas, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas. Jono Klėmeno nuotrauka
Jūsų naršyklė nepalaiko audio elementų.
Sekmadienio vakarą laikinai sustabdytas orlaivių eismas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Sprendimą trečią vakarą iš eilės apriboti oro uosto veiklą lėmė nenustatyti objektai, skrendantys jo kryptimi.
Du Rusijos orlaiviai iš Kaliningrado srities ketvirtadienio vakarą trumpam pažeidė Lietuvos oro erdvę.
Europos Sąjunga (ES) trečiadienį paskelbė 19-ąjį sankcijų paketą Rusijai dėl karo Ukrainoje, o pokalbiais su Kremliaus šeimininku nepasitenkinimą išreiškęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė priemones, nukreiptas prieš dvi didžiausias Rusijos naftos bendroves.
Svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. AINIUS LAŠAS.
Sekmadienį trečią vakarą iš eilės dėl nenustatytų skrendančių oro uosto kryptimi objektų buvo apribota jo veikla. Kaip vertinate šiuos pasikartojančius Lietuvos oro erdvės pažeidimus?
Vertinu blogai. Jeigu siunčiame signalą, kad tokie atvejai nebus toleruojami, bet jokių pasekmių kita pusė nesulaukia, tai labai blogai. Tai rodo, kad neprisiimama atsakomybės už savo žodžius ir grasinimus. Jei gąsdini, reiški sąlygas, kalbi apie pasekmes, bet jų neįvykdai – tai tik skatina kitą pusę piktnaudžiauti savo veiksmais. Matome, kad Baltarusija taip ir daro. Neabejoju, kad ji ir toliau taip elgsis, nes nemato jokių pasekmių.
Esame silpnai pasiruošę tvarkytis su tokiomis grėsmėmis. Neturime priemonių susidoroti su netipinėmis grėsmėmis. Dėl to nukenčia mūsų strateginė infrastruktūra, žmonės, kurie keliauja, ir apskritai valstybės įvaizdis. Atrodome taip, lyg uždarinėtume oro uostus, užuot realiai suvaldę grėsmę.
Retorika taip pat prasta – jei neturi galimybių įgyvendinti savo grasinimus, geriau ir negrasink. O jei jau gąsdini, būk nuoseklus – įgyvendink. Pavyzdžiui, jei sakai, kad uždarysi pasienio punktus, tai ir uždaryk, kad kita pusė suprastų, jog tavo žodžiai atitinka veiksmus.
Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė priemones, nukreiptas prieš dvi didžiausias Rusijos naftos bendroves. Kaip vertinate šį sprendimą?
Šią situaciją vertinu plačiau. Žinoma, tai turi poveikį naftos įmonėms „Lukoil“ ir „Rosneft“, bet neaišku, ar tai dalis didesnės JAV strategijos, ar tik vienkartinis veiksmas. Trumpas, kaip matėme ne kartą, neturi gilesnio vertybinio požiūrio į karą Ukrainoje, todėl veikia paviršutiniškai ir nenuosekliai.
Matėme, kad vos Putinas jam paskambino, Trumpas staiga pakeitė toną – prakalbo apie taiką ir net atsisakė Ukrainai tiekti balistines raketas. Paskui vėl pakeitė poziciją. Sunku suprasti, kur jis iš tiesų mato Rusijos atsakomybę, nes dažnai atrodo, kad abi puses laiko vienodai kaltomis. Tai rodo, kad Trumpas nesuvokia, jog Rusija nėra suinteresuota skausmingais kompromisais, o apsigalvoti ją gali priversti tik JAV, Europos Sąjunga ar Kinija.
Tačiau Kinija tokių veiksmų nesiima, nes Rusija – strateginė jos partnerė. Europos Sąjunga dėl savo įvairovės taip pat nėra linkusi priimti radikalius sprendimus: kai kurios šalys, tokios kaip Slovakija ar Vengrija, net simpatizuoja Kremliui. Todėl lieka JAV, turinčios daugiausia įrankių – globalią ekonomiką, galinčią daryti spaudimą rinkoms.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Vašingtonas, JAV, 2025 m. spalio 17 d. EPA-ELTA nuotrauka
Šis Trumpo sprendimas – tik nedidelis signalas Rusijai. Tikėkimės, kad tai pirmas, o ne paskutinis žingsnis didinant spaudimą. Bet prognozuoti sunku. Susidaro įspūdis, kad Trumpas Rusijos nelaiko kalta dėl karo, kad jis mato tik dviejų lygiaverčių priešininkų konfliktą.
Trumpas dabar lankosi Kinijoje – gal bandys susitarti, kad ši paspaustų Rusiją. Kinija turi daugiausia svertų, bet kol kas jų nenaudoja. Tikėtis galima, bet vilčių nedaug, nes pirmiausia JAV ir Kinija turėtų pasitikėti viena kita kaip ilgalaikėmis partnerėmis. O dabartiniai santykiai to nerodo. Tad matysime, kaip Trumpas žais šį žaidimą.
Dėl kokių priežasčių planuotas Trumpo ir Putino susitikimas atšauktas?
Manau, tapo aišku, kad tai, ką Putinas galbūt sakė Trumpui, arba kaip Trumpas tai suprato, realybėje neturėjo reikšmės. Trumpas manė sulaukęs signalo, kad Rusija pasirengusi kompromisams.
Tačiau po Sergejaus Lavrovo ir Marco Rubio susitikimo paaiškėjo, kad Rusija nenori nieko keisti. Todėl Trumpas suprato, kad susitarimo vis tiek nebus, ir jam, mėgstančiam prisistatyti taikdariu, vykti į susitikimą be rezultato – nenaudinga. Jis laukia momento, kai Putinas pasakys: „Gerai, kuriam taiką“, – tada jis nuvažiuos ir pasirašys susitarimą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas Aliaskoje 2025 m. EPA-ELTA nuotrauka
Europos Sąjunga paskelbė 19-ąjį sankcijų paketą Rusijai dėl karo Ukrainoje, kuris apima draudimą importuoti Rusijos suskystintąsias gamtines dujas. Rusija pareiškė, kad šios sankcijos jos nė kiek neveikia. Kiek ES ir JAV sankcijos turės įtakos Rusijos ekonomikai ir karo Ukrainoje eigai?
Reikia pradėti nuo to, kad Rusijos ekonominė padėtis dabar prasta. Šalis artėja prie savo resursų išsekimo dėl karo. Net oficiali, nors ir pagražinta, statistika rodo, kad ekonomika stovi vietoje.
Ankstesnis augimas buvo tuščias – karo pramonė, finansuojama valstybės, gamino ginklus ir amuniciją, kurie iškart buvo sunaudojami kare. Skaičiai atrodė gerai, bet valstybė iš to neuždirbo – tik leido pinigus. Todėl tariamas augimas neišvengiamai turėjo baigtis, ir dabar tai įvyko.
Rusijoje didelė infliacija, santaupų beveik nelikę. Belieka dar labiau spausti biudžetą ir žmones, o jau dabar apie 40 procentų biudžeto skiriama karui – tai milžiniškas skaičius.
Tad kiekvienas papildomas ES ar JAV žingsnis, ribojantis energetikos eksportą, yra dar viena vinis į ekonominį Rusijos karstą.
Be to, Ukraina vykdo atakas prieš energetinę Rusijos infrastruktūrą. Tad kiekvienas papildomas ES ar JAV žingsnis, ribojantis energetikos eksportą, yra dar viena vinis į ekonominį Rusijos karstą. Tai nereiškia, kad poveikis pasijus iškart, bet spaudimas didėja.
Sudėjus visus veiksnius, matyti liūdnas vaizdas – ekonomika silpsta, ir net Putinas, mano nuomone, nėra beprotis. Jis apsiskaičiavo, racionaliai tikėjosi greitos pergalės. Dabar jis įstrigęs ir negali pasitraukti – turi parodyti bent kokią nors pergalę, kad pateisintų karo aukas.
Tačiau karo lauke proveržio nėra. Atakos Ukrainai dronais ir raketomis skaudžios, bet jos neužtikrina teritorinių laimėjimų. Ukraina taip pat vykdo atsakomuosius smūgius. Taigi kiekvienas papildomas žingsnis dar labiau silpnina Rusijos ekonomiką.
Ekspertų vertinimu, Rusija dar gali prastumti metus ar dvejus kare – paskui bus labai sunku. Jei tik Kinija nepradės atvirai subsidijuoti Rusijos, padėtis toliau blogės.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotrauka
EPA-ELTA nuotrauka
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pareigas palikusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė dirbdama padarė klaidų, kurios turėjo pasekmių. Kokių pasekmių tai turi šalies vidaus ir užsienio politikoje?
Nematau, kad šis atsistatydinimas turėtų esminių pasekmių, ypač tarptautiniams santykiams. Demokratinėse valstybėse atsistatydinimai – įprasta proceso dalis. Tai nieko nestebina.
Kai prezidentas kalba apie esmines klaidas, kyla klausimas – kur jis buvo, kai tos klaidos buvo daromos? Kalbama taip, lyg dabar viskas būtų aišku, nors prieš dvi savaites padėtis atrodė kitaip – Šakalienė atrodė nepajudinama, ir prezidento pusė jokių priekaištų nereiškė.
Buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Prisiminkime – vos prieš mėnesį buvo suformuota antroji vyriausybė. Tai buvo puiki proga kalbėti apie klaidas ar neįgyvendintus lūkesčius, bet to nebuvo. Tiek Dovilė Šakalienė, tiek Kęstutis Budrys buvo patvirtinti be jokių kliūčių. Todėl dabartinė kritika skamba arba nelabai rimtai, arba nelabai nuoširdžiai – gal net abu variantai kartu.
Žinoma, pasekmių yra – stoja kai kurie darbai, komanda patiria įtampą, atsiranda trintis tarp kariuomenės ir valdančiųjų, nes pastarieji kaltina kariuomenę, kad ši per daug kišosi į politiką. Bet tai laikina – ilgainiui viskas grįš į įprastą ritmą. Fundamentalių lūžių nematau, ir nėra priežasčių, kodėl jų turėtų būti.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!
Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!
Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:
Kiti šios Rubrikos straipsniai: