Būtent tuomet buvo įteisinti 48 tonų leidimai, neužtikrinantys principo „gadintojas moka”, nes skaičiavimai rodo, kad miško pramonės subjektams intensyviai naudojantis šiais leidimais, kelių susidėvėjimas yra gerokai didesnis nei sumokama pagal galiojančius tarifus.
Teorija ir praktika
Pirminius įstatymų projektus 2013 m. gruodį pateikė Susisiekimo ministerija (ministras tada buvo Rimantas Sinkevičius, viceministras – Vladislavas Kondratovičius), tačiau juose dar nebuvo jokių užuominų apie naujus leidimus leisti šalies keliuose eksploatuoti 48 t bendros masės junginius.
Bet jau 2014 m. gegužę socialdemokratas, Seimo narys Andrius Palionis pateikė papildomus siūlymus, kad tokie leidimai įstatyme atsirastų. Taip gudriai buvo apeitos suinteresuotos institucijos, nes jų pastabos buvo teiktos tik pirminiam įstatymui, kuriame dar nebuvo A.Palionio pasiūlytų nuostatų. Aišku, socialdemokratai siūlymui pritarė ir prasidėjo nauja mišką gabenančių sunkvežimių era.
Kalbant skaičiais, mėnesinis leidimas sunkiasvoriui transportui kainuoja 144 eurus (tarifas – 1,15 eur/km), kas leidžia nuvažiuoti apie 1250 km. Miškovežis per metus vidutiniškai nuvažiuoja apie 95 000 km. Su kroviniu jis nuvažiuoja 45 000 km (atstumas, kuriam reikėtų leidimo laikantis prielaidos, kad pusę kelionių atlieka nepakrautas).
Taigi vidutiniškai per mėnesį su kroviniu jis nuvažiuoja 3750 km. Ir čia kyla paradoksas, nes mėnesinis leidimas prie esamo tarifo leidžia nuvažiuoti 1250 km, tačiau faktiškai nuvažiuojama 3750 km, taigi trigubai.
Perkant vienkartinius leidimus pagal atstumą, per mėnesį tektų mokėti 431,25 Eur, tačiau sumokami tik 144. Valstybės patiriamas mėnesio nuostolis siekia 287,25 Eur, metinis – 3447 Eur nuo vieno vilkiko. Per mėnesį „Via Lietuva” vidutiniškai išduoda 165 leidimus (2025 m. duomenys), todėl bendras mėnesio nuostolis siekia 568 755 Eur, kas per metus sudaro 6 825 060 Eur.
Tiek nesurenkama į kelių fondą dabar, tiek nebus surinkta ir ateityje, tiek nebuvo surenkama ir pastaruosius 10 metų, nes tarifai už kelių gadinimą nebuvo peržiūrėti ir didinami nuo 2016 m., nors kelių remonto įkainiai didėja, kuro kainos kyla, auga infliacija ir t.t.
Kadangi niekas nesikeičia, kelių infrastruktūros būklė toliau blogėja. Kodėl pirmiausia pradėjo byrėti tiltai ir viadukai? Nes su 48 t leidimais važiuojantys vilkikai labiausiai jiems ir kenkia. Keliams didesnę žalą daro ašių apkrovos, o šie specialūs vilkikai turi daug ašių ir todėl neviršija leidžiamų ašių apkrovų.
Tačiau kiekvieną mėnesį šimtai tokių vilkikų, turinčių 48 t leidimus, griauna tiltus ir viadukus. Ir dar vienas klausimas, kodėl tokia, atrodytų puiki leidimų sistema nenaudojama, pavyzdžiui, Lenkijoje, kurią nuolat pristatome kaip pavyzdį ir žavimės jos keliais. Matyt kaimynai nėra kvaili ir saugo savo kelius nepasiduodami lobistų įtakoms. O miškų jie turi, ir tikrai nemažai.
Dar vienas įdomus dalykas, susijęs su kelių techniniais pasais. Juos šiuo metu turi tik „Via Lietuva” ir susipažinti su jais pakankamai keblu. Kodėl tai tapo paslaptimi? Tikėtina, todėl, kad Lietuvoje daug kelių nutiesti dar sovietų laikais ir jie nėra pritaikyti net ir įprastiems vilkikams, kurių bendroji masė yra 40 t, bet jais leidžiama važiuoti 48 t bendrosios masės vilkikams, kas praktiškai keliams tapo „mirties nuosprendžiu”.
Rastas atpirkimo ožys
Taigi, išeina, kad prieš 10 metų socialdemokratai padarė keliams „meškos paslaugą”. Dabartinis susiekimo ministras Juras Taminskas bando problemą spręsti, bet kažkaip keistai. Visiems aišku, kad pinigų nėra, kelių būklė – apverktina, tačiau viską bandoma nurašyti įprastiems vilkikams, kurie neva ir gadina kelius.
Taip, viršsvorio problema yra, bet ne tiek išplitusi, kaip bandoma pateikti. Susisiekimo ministerijos svetainėje paskelbta „Via Lietuva” informacija, kad „2024 m. apie 25 proc. krovininių transporto priemonių pažeidė leistinas bendrosios masės ar ašių apkrovas.”
Reikia būti visišku neišmanėliu, kad nesuvoktum, jog tokie skaičiai neatitinka realybės. Pirmiausia – didelė dalis transporto priemonių dėl savo specifikos (miškovežiai, birių krovinių vežėjai ir pan.) važiuoja nepakrautos. Skaičiuojant taip, kaip nurodo „Via Lietuva”, išeitų, jog kas antra pakrauta transporto priemonė yra perkrauta.
Tai būtų skandalinga ir rekordinė statistika, bet viskas susidėlioja į savo vietas, kai matai visą vaizdą. „Via Lietuva” svarstyklės, kurios sumontuotos keliuose ir kurių duomenimis remiamasi, neturi metrologinės patikros.
Paskelbus šią informaciją, Lietuvos transporto saugos administracija pabandė praktiškai patikrinti, ar minėtos svarstyklės rodo teisingai ir palygino „Via Lietuva” svarstyklių parodymus su savo metrologiškai patikrintų kontrolei naudojamų svarstyklių rodmenimis.
Tai atlikus eilinį kartą pasitvirtino, kad „Via Lietuva” svarstyklės visais atvejais rodė didesnius svorius. Tad nieko keisto, kad remiantis realybės neatitinkančiais duomenimis standartinių krovinių vežėjai buvo demonizuoti, o kelių gadinimo problematika – dramatizuota.
Bet koks strategijos kūrimas prasideda nuo patikimų duomenų. Versle, jeigu strategiją kurtum remdamasis klaidingais skaičiais, netrukus lauktų bankrotas, o valstybiniame sektoriuje viskas baigsis eiliniu apsipirkinėjimu ar memorandumų kūrimu.
Nes problema, žvelgiant iš valdininkų pozicijos, niekuo neišsiskiria iš daugybės kitų, tačiau yra sureikšminama siekiant nukreipti dėmesį nuo tikrosios kelių būklės, radus tam atpirkimo ožį – neva masiškai perkrautus sunkvežimius.
Pigus, visuomenei skirtas piaras, kad esą kaltininkai rasti, jie bus gaudomi ir baudžiami. Nepaisant to, metami papildomi biudžeto pinigai kontrolei, memorandumams, svarstyklių keliuose įrengimui. Apsimetama, kad dirbama, nors patys socialdemokratai ir užaugino šį kelius gadinantį Frankenšteiną.
Koks būtų realus problemos sprendimas?
Ar galima naikinti 48 t leidimus? Sunkiai, nes įmonės prisipirko specialių vilkikų ir tai verslui būtų dideli nuostoliai. Bet faktas, kad mėnesinių ir metinių leidimų negali likti, jei nebus sąžiningo apmokėjimo už faktiškai sugadintą kelią. Tegul vėl valdžioje esantys socialdemokratai ir galvoja, kaip taisyti situaciją.
O tokius leidimus būtų galima įteisinti tik tada, kuomet šalies kelių, tiltų ir viadukų techninės galimybės tą leistų. Bet čia – dešimtmečių klausimas.
Vienas iš realių variantų – dabartinių tarifų, kurie nekeisti jau dešimtmetį, nors per tą laiką išaugo infliacija, kainos, pabrango darbo jėga ir t.t., peržiūra ir didinimas.
Taip pat prie problemos sprendimo turėtų prisidėti medienos pramonė ir eksportuotojai. Jie turėtų padengti didžiąją žalos dalį, nes per pastaruosius 10 metų iš esmės jie vykdė pervežimus 48 t sveriančiais sąstatais, plėtėsi ir augo. Deja, šalies kelių sąskaita.
Lietuva su tokia kainodara atvėrė pandoros skrynią, nes medienos gabenimas tapo pigesnis, ženkliai išsiplėtė mišką gabenančių transporto įmonių parkai, atsirado specialios transporto priemonės, pritaikytos sunkesniems kroviniams vežti.
Šie pakeitimai ženkliai prisidėjo prie to, jog Lietuva, būtent dėl žemesnės gabenimo kainos, pigiau nei kitos šalys eksportuotų medieną, bet kodėl už tai turi mokėti ne žalą darančios įmonės, o visi šalies gyventojai?
O gal visgi nuostolius padengs socialdemokratai, nes ministras J.Taminskas taip uoliai ieško kaltų ir skelbiasi tai vienur, tai kitur suradęs milijonus nesumokėtų mokesčių. Puiki proga ministrui su visa partija pažiūrėti į veidrodį ir pradėti taisyti savo bendrapartiečių klaidas.
Ministerija mato kitaip
Pakomentuoti G.Lukošiaus teiginius „Vakaro žinios” paprašė Susisiekimo ministerijos. Pateikiame ministerijos atsakymą:
„Tik nedidelė dalis transporto priemonių gali naudotis keliais, kai faktinė masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamą masę, tačiau ne didesnė kaip 48 tonos. Įprasta didžiausia transporto priemonės masė yra 40 t, bet atitinkant tam tikrus reikalavimus (transporto priemonei turint 6 ar daugiau ašių, kurių nemažiau nei 5 ašių ratai suporuoti ir ašių apkrova neviršija didžiausios leidžiamos masės), galima gauti leidimą naudotis keliais, kai transporto priemonės masė siekia 48 t. Tokiai transporto priemonei taikomas atitinkamas naudojimosi keliais mokestis.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad didžiausią žalą kelio dangai daro ne transporto priemonių junginio masė, o viršytos ašių apkrovos. Kadangi leidimas 48 t transporto priemonėms išduodamas su sąlyga neviršyti ašių apkrovų, tai tokių transporto priemonių ašių apkrovų poveikis kelio dangai praktiškai nesiskiria ar net yra palankesnis nei penkiaašių junginių, kurių leidžiama masė 40 t.
Vienkartinio ribinio tarifo nereikėtų lyginti su mėnesio ar metų ribiniu tarifu. Taikant vienkartinį ribinį tarifą, sutikimas naudotis keliais išduodamas transporto priemonėms, kurios viršija ne tik didžiausią leidžiamąją masę, bet ir nustatytas didžiausias leidžiamas krovininių automobilių ir jų junginių ašių apkrovas.
Neproporcinga lyginti transporto priemonių, kurių masė yra didesnė už didžiausią leidžiamą masę, tačiau ne didesnė kaip 48 t, ir transporto priemonių, kurių masė yra didesnė už didžiausią leidžiamą masę ir neribojama 48 t. daromo poveikio keliams ir kelių infrastruktūros statiniams.
Ministerija nuolat stebi kelių infrastruktūros būklę ir sunkiasvorio transporto poveikį jai, todėl ateityje būtų galima atlikti esamos sistemos dėl sutikimų sunkiasvorėms transporto priemonėms naudotis keliais peržiūrą.”