Ekspertai: Putino režimas braška, Kremliuje tvyro įtampa ir baimė

Karas Ukrainoje. 2025-ųjų spalis

(27 nuotr.)

Karas Ukrainoje. 2025-ųjų spalis (nuotr. SCANPIX)

Karas Ukrainoje (nuotr. Telegram)

Rusų ataka Kyjive (nuotr. Telegram)

Rusų ataka Kyjive (nuotr. SCANPIX)

Vakarų analitikai pažymi, kad Rusijos diktatorius turi vis daugiau priežasčių nerimauti: ES ir JAV įveda naujas sankcijas, verslas paralyžiuotas dėl aukštų palūkanų normų, valstybės skola auga, prekės brangsta, o šalies ekonomikos ministras Maksimas Rešetnikovas įspėja, kad ekonomika yra „ant recesijos ribos“. Nuo karo pradžios infliacija viršijo 40 proc.

Pagal ministerijos prognozę, 2025 m. Rusijos biudžeto deficitas gali siekti 2,6 proc. BVP arba 5,7 trilijono rublių. Tai penkis kartus daugiau nei buvo planuota. Norėdamos padengti deficitą, valdžios institucijos priverstos didinti mokesčius.

Tuo tarpu naftos nešamos pajamos mažėja, o benzinas tampa vis sunkiau prieinamas dėl Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamykloms. Be to, negalima neatsižvelgti į bankų krizės grėsmę, mano Harvardo universiteto Rusijos ir Eurazijos tyrimų centro mokslininkas Kreigas Kennedy.

Jo vertinimu, karinių įmonių skola sudaro 190 mlrd. JAV dolerių – apie 37 proc. šalies metinio biudžeto. Rusijos bankai aktyviai teikė paskolas gynybos įmonėms be pakankamų garantijų, siekdami palaikyti Kremliaus karo mašiną gyvą. Dabar didelė dalis šių paskolų gali likti negrąžintos. Kai kurie dideli bankai pasirengę kreiptis į Centrinį banką, rašė „Bloomberg“.

Padėtį dar labiau apsunkina didėjanti priklausomybė nuo Kinijos ir Vakarų sankcijų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas neseniai įvedė apribojimus didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“ dėl pažangos stokos Ukrainos konflikto sprendime. Po to Kinija ir Indija, pagrindiniai Rusijos naftos pirkėjai, sumažino importą, o tai kelia grėsmę Kremliui dėl valiutos pajamų sumažėjimo.

„Rusija tikrai pajuto skausmą“

„Pirmą kartą per 3,5 metus Rusija tikrai pajuto skausmą“, – sako Timothy Ashas, „Chatham House“ analitinio centro Rusijos ir Eurazijos studijų programos mokslo darbuotojas. Jo nuomone, Kremliuje „bręsta panika“.

Dėl to V. Putino aplinka ieško išeities iš susidariusios situacijos, diskredituodama opoziciją, kad „parodytų, jog Vakarai bando suskaldyti Rusiją“ – tai standartinė taktika esant vidaus nestabilumui, pažymi Angela Stent, Georgetown universiteto Eurazijos, Rusijos ir Rytų Europos studijų centro vyresnioji patarėja.

Spalio 14 d. Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) iškėlė buvusiam „YUKOS“ savininkui Michailas Chodorkovskis ir 22 Antikarinio komiteto nariams baudžiamąją bylą dėl „smurtinio valdžios perėmimo“ siekiant „pakeisti konstitucinę santvarką“ šalyje. Pats M. Chodorkovskis, gyvenantis emigracijoje Londone, kaltinimus pavadino „melu“, skirtu įbauginti opoziciją.

„Tai rodo Kremliaus paranoją – Putinas ieško priešų, kad sustiprintų savo režimą“, – sako buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Herbsta.

V. Putinas ir anksčiau susidūrė su bandymais surengti perversmą. 2023 m. birželio mėn. privačios karinės grupuotės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas vadovavo maištui ir nusiuntė tankus į Maskvą, prisidengdamas senu konfliktu su Gynybos ministerija.

Paskutinę akimirką jis atsisakė savo plano ir sustabdė samdinius, o po kelių mėnesių žuvo lėktuvo katastrofoje. Nepaisant nesėkmės, maištas aiškiai parodė V. Putino režimo nestabilumą, mano ekspertai.

Šaltinis:
tv3.lt

Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!

Ekspertai: Putino režimas braška, Kremliuje tvyro įtampa ir baimė

Tags: