„Litgrid“: praėjusią savaitę elektra pigo 38 proc. dėl išaugusios vėjo jėgainių gamybos

Tuo metu Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 78 eurus už MWh.

„Praėjusią savaitę dėl įvairių remontų, testų ir ribojimų Baltijos šalių elektros rinkos veikė neįprastomis sąlygomis. Tačiau vidutinė kaina didmeninėje rinkoje mažėjo beveik 40 proc. Spalio 20–31 dienomis vykdomi Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės transformatorių pastotės rekonstrukcijos darbai, dėl to ribojami elektros prekybos pralaidumai tarp Baltijos ir Šiaurės šalių“, – pranešime cituojamas „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

D. Šikšnio teigimu, sumažėjusios importo galimybės įtakos turėjo tik spalio 20 d. ryte, kai elektros kaina trumpam buvo išaugusi iki 1 tūkst. eurų už MWh.

Bendrovės duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 proc. iki 231 gigavatvalandės (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 90 proc. elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 206 GWh elektros energijos – 30 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 159 GWh.

Daugiausia elektros praėjusią savaitę gamino vėjo elektrinės. Skaičiuojama, kad jų gamyba augo 72 proc. iki 121 GWh. Taip pat 13 proc. padidėjo prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba ir siekė 50 GWh. Saulės jėgainių generacija spalio 20–26 d. smuko 19 proc. iki 15 GWh, hidroelektrinės pagamino 7 GWh, o kitos elektrinės – 13 GWh.

Anot „Litgrid“, bendras elektros importo kiekis praėjusią savaitę mažėjo 36 proc. iki 74 GWh. Iš Skandinavijos į Lietuvą per „NordBalt“ jungtį buvo importuota 84 proc. elektros, iš Lenkijos – 10 proc., o iš Latvijos – 7 proc.

Tuo metu eksporto srautai iš Lietuvos augo 53 proc. ir siekė 43 GWh. Bendrovės duomenimis, 54 proc. eksporto praėjusią savaitę iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 40 proc. – į Lenkija, o likę 6 proc. – į Skandinaviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 56 proc. Lenkijos ir 28 proc. Lietuvos kryptimis, o „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 4 proc. Švedijos ir 83 proc. Lietuvos kryptimis, informuoja bendrovė.