3 nuotr.
Karui Ukrainoje nesibaigiant vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų, kad Maskva gali panaudoti branduolinius ginklus. EPA-Eltos nuotr.
Pasirengimas
Pastaruoju metu Maskva analizuoja aktyvesnių smūgių Kijevui, įskaitant jo centrines sritis bei tam naudojant balistines raketas be branduolinio užtaiso, galimybę.
Kiti galimi Rusijos ginkluotųjų pajėgų taikiniai – infrastruktūros objektai Ukrainos miestuose, anonimiškai pranešė žurnalistų pašnekovai.
Pasak jų, sankcijų spaudimas Rusijos ekonomikai ir Ukrainos atakos prieš naftos perdirbimo gamyklas bei logistikos centrus neprivers Rusijos prezidento Vladimiro Putino užbaigti karą.
„Maskva vis dažniau ukrainiečių smūgius vertina kaip NATO valstybių atakas, nes aljanso narės tiekia Kijevui ginklus ir žvalgybinę informaciją, – cituoja „Bloomberg” šaltinius. – Dabartiniai kariniai veiksmai dar nėra eskalacijos viršūnė.”
CŽV vadovo vizitas
Rugpjūčio 25 d. Maskvoje lankėsi CŽV vadovas Džonas Retklifas (John Ratcliffe). Amerikiečių žiniasklaida teigia, jog jo tikslas buvo, atsižvelgiant į JAV žvalgybos vertinimus, kad Maskva gali norėti išbandyti aljansą, įtikinti Rusiją nepulti NATO narių. Taip pat esą kalbėta apie Iraną.
Be to, buvo tikimasi, jog po aštuonių mėnesių pertraukos specialusis JAV prezidento pasiuntinys Styvas Vitkofas (Steve Whitkoff) ir Donaldo Trampo (Donald Trump) žentas Džaredas Kušneris (Jared Kushner) vėl galės atvykti į Maskvą bei pirmą kartą aplankyti Kijevą. Tačiau nė vienos iš šių galimų kelionių datos dar nėra paskelbtos.
Diplomatinėms pastangoms neduodant apčiuopiamų rezultatų, savo tikslus norinti pasiekti Maskva nemato jokios alternatyvos eskalacijai, teigia keturi Kremliui artimi šaltiniai.
Nors Rusija viliasi, kad S.Vitkofas ir Dž.Kušneris pateiks Maskvai naujus taikos sąlygų pasiūlymus, tačiau, šaltinių teigimu, proveržis – mažai tikėtinas.
Pasak jų, žvelgiant iš Maskvos perspektyvos Rusija jau padarė nemažai nuolaidų, o kiekviena paskesnė nuolaida tik silpnintų jos pozicijas.
Vienu iš labiausiai nevykusių kompromisų Rusijoje laikomi V.Putino ir D.Trampo susitikimo Ankoridže rezultatai.
Branduoliniai ginklai
Tuo pat metu nemažai rusų pareigūnų neatmeta galimybės, kad besitęsiantys Rusijos ir Ukrainos smūgiai viena kitos logistikos objektams bei uostams ir laivams Juodojoje jūroje gali paskatinti V.Putiną nuspręsti panaudoti taktinius branduolinius ginklus.
„Pastaruoju metu Maskvos „karo vanagai” vis dažniau siūlo žengti tokį žingsnį”, – rašo „Bloomberg”.
Buvusio JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) administracija nedviprasmiškai perspėjo Rusiją, kad jeigu kare Ukrainoje būtų panaudoti branduoliniai ginklai, Jungtinės Valstijos atsakytų masiniu smūgiu, naudodamos nebranduolinius ginklus.
„Tačiau mažai tikėtina, kad tokio pačio įspėjimo Rusija sulauktų iš D.Trampo”, – cituoja „Bloomberg” Fioną Hil (Fiona Hill), vyresniąją Brokingso instituto analitinio centro bendradarbę.
Ji yra dirbusi trijų JAV prezidentų, įskaitant D.Trampą, nacionalinio saugumo patarėja.
Pasak Aleksandro Gabujevo, Berlyno Karnegio Rusijos ir Eurazijos centro vadovo, „rizika, kad Rusija panaudotų taktinius branduolinius ginklus, išlieka itin maža, nes jų karinis efektyvumas šiuolaikiniame išsklaidytame mūšio lauke yra ribotas, o politinė kaina už branduolinio tabu sulaužymą būtų labai didelė.”
„Kol Maskva turi galimybę eskaluoti konfliktą konvenciniais ginklais, įskaitant intensyvesnius raketų smūgius, praktiškai ji neturi preteksto peržengti branduolinę ribą,” – pabrėžė ekspertas.