Ir dėl šio paskyrimo jau prasidėjusi kietakakčių politikos davatkų, politikos mesijų ir save įsimylėjusių fanatikų isterija.
Prieš gerą pusmetį graudenosi, rėkė gindami LRT svarbiausiąją Moniką nuo socialdemokratų ir Remigijaus Žemaitaičio.
O dabar ginsis nuo L.Meškauskaitės?
Ko išsigando politikos davatkos? Juk dėl kitų 11-os asmenų, paskirtų dirbti LRT taryboje, tiek neklegėjo.
Tiesa, iš Tarybos tiesiogine prasme buvo išėstas ir kitu asmeniu pakeistas Jonas Staselis. Atstovavęs Lietuvos meno kūrėjų asociacijai. Bet L.Meškauskaitės išėsti tikrai nepavyks.
Visų pirma, tai yra advokatė, kuri specializuojasi ir žiniasklaidos teisėje. O ši specializacija Lietuvoje yra reta. Tarp daugiau nei dviejų tūkstančių šalies advokatų tokią specializaciją turi tik 12 teisininkų. Ir tarp jų pati tituluočiausia ir žymiausia yra L.Meškauskaitė.
2004-aisiais apgynusi daktarinę disertaciją apie žiniasklaidos teisę. Taip pat parašiusi knygų apie žiniasklaidos teises, žmogaus privatumo ir orumo gynimą.
Ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teisme. Fanatikai puikiai supranta, kad tokią profesionalę, apdovanotą Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino medaliu, bus sunku priblokšti klyksmais apie Monikos laisvo žodžio gynimą.
Bet kandžiotis juk vis vien norisi!
R.Valatka rado ne tą šunį
Rimvydas Valatka, vis labiau primenantis pagiežingą, bet jau senstelėjusį Narcizą ar visišką demagogą, šį trečiadienį per LRT radiją bylojo taip: „Prezidentas į LRT tarybą paskyrė Lukašenkos „šoblos” pusėje prieš LRT kovojusią „šunadvokatę”.
R.Valatka puikia supranta, jog jeigu advokatas gina pedofilą, žmogžudį, Geringą ar Breiviką, dėl to netampa nei pedofilu, nei žmogžudžiu, nei Geringu, nei Breiviku.
Gynyba, atstovavimas ieškovui ar atsakovui yra sudėtinės teisinio proceso dalys. L.Meškauskaitė buvo Vytauto Landsbergio advokatė, kai politikas bylinėjosi su rašytoju Vytautu Petkevičiumi (1930-2008) dėl knygos „Durnių laivas” kai kurių sakinių.
Tad jei L.Meškauskaitė dėl to netapo Landsbergiu, tai galimai dėl to, jog atstovavo Lukašenkos „šoblai”, netapo ir Lukašenka.
Kita vertus, jei R.Valatka kalba apie „šunadvokatę”, tai negi V.Landsbergis yra šuo? Tikrai negalėčiau su tuo sutikti.
Be to, kalbėdamas apie šunadvokates, R.Valatka gali įžeisti Mešką ir jos draugę Ritą Miliūtę. Socialiniuose tinkluose R.Valatka vadina L.Meškauskaitę „OP TV nuolatine pašnekove, aistringa žiniasklaidos „neprietele” su stažu”. Ir baisisi, kad „kita Nausėdos stotelė – Celofanas ir Rusijos vyr. leitenantas Tutkus”.
R.Miliūtė rado Rolandą Paksą
Nežinau, kaip reaguoja Meška, bet R.Miliūtė irgi baisisi. Tuo, kad L.Meškauskaitės advokatų kontora „dirbo „Belaruskalij” partneriui Lietuvoje, siekiančiam sankcijų Lukašenkos Baltarusijai naikinimo”.
Esą L.Meškauskaitei nepatiko ir tai, jog Trakų pilyje kabo Ukrainos vėliava, o „Pakso apkaltą laiko susidorojimu ir prezidento pažeminimu”. Tik tiek argumentų? Skystoka…
Šalin rankas nuo laisvo žodžio. Lietuvos pilietis ar pilietė, tiek Miliūtė, tiek Meškauskaitė, tiek bet kas kitas gali laisvai reikšti savo mintis, jei jos nėra Lietuvos valstybės išdavystė. O tai drausti, kišti visą Lietuvą į vienintelės teisingos tiesos stiklainį yra kietakaktiška, fanatiška. Labai atsiduoda Šiaurės Korėja ar Kambodžos buvusiu diktatoriumi Pol Potu. Tai reiškia labai liūdną tiesą.
Pol Poto raudonieji khmerai ar panašūs fanatikai per amžių amžius niekur nedingsta. Jie tiesiog „reinkarnuojasi”, pereina į snaudimo stadiją, o esant palankioms sąlygoms, vėl ima atbusti, ieškoti savo tautoje priešų. Tik Lietuva jiems neleidžia pernelyg šakotis. Tautos racionalumas aptramdo.
B.Davidonytė rado mūzą
Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė savo ruožtu rūstauja, kad „nors ji (L.Meškauskaitė) kartais pavadinama neva žurnalistikos eksperte, realiai žiniasklaidoje ji pasižymėjo tik tiek, kad jos advokatų kontora gynė įvairiausio plauko korumpuotus veikėjus prieš žurnalistus ir dalyvavo žurnalistų persekiojime”. Tarp baisiausių persekiojimų minimas ir šis persekiojimas – kad „atstovavo Karbauskio mūzai Gretai Kildišienei”.
Ir kad šių persekiojimų sąrašas nėra baigtinis.
Jei taip puola, vadinasi, labai bijo ir nervinasi. O dėl ko? Negi galvoja, kad L.Meškauskaitė ar jos advokatų kontora tokios galingos, kad jei kadaise atstovavo Gretai, tai dabar būtinai suės LRT Moniką?
Atiduos Lukašenkos Baltarusijai? Kartu su visais nepriklausomais komentatoriais ar šiaip propagandininkais, prilipusiais prie LRT biudžeto?
Kam iš anksto bintuotis galvą, jei ji – sveika?
LRT tarybą sudaro 12 asmenų, o baidomasi kažkodėl tik vienos! Nors keturis Tarybos narius 6-erių metų kadencijai skiria Lietuvos prezidentas, keturis – Seimas (du parenka opozicija ir du – valdantieji), po vieną LRT tarybos narį deleguoja Lietuvos vyskupų konferencija, Mokslo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos švietimo taryba.
LRT tarybai šiuo metu vadovauja G.Nausėdos dekretu paskirtas politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas, jo pavaduotoja – teisininkė, buvusi G.Nausėdos patarėja Rėda Brandišauskienė.
Prezidentas į LRT tarybą taip pat yra paskyręs rašytoją Renatą Šerelytę-Mendeikienę, o dabar – ir advokatę L.Meškauskaitę. Mat anksčiau LRT taryboje dirbęs VDU profesorius, ekonomistas Giedrius Jucevičius šį balandį pats pasitraukė iš tarybos dėl per didelio darbo krūvio.
Būtent tada, kai Vilniuje jau penktą mėnesį vyko mitingai „Šalin rankas nuo laisvo žodžio!” O tiksliau – šalin rankas nuo LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės.
L.Meškauskaitės advokatų kontoros svetainėje yra įrašytas toks Lietuvos teisininko, muziejininko, tikro mūsų Tėvynės patrioto Pelikso Bugailiškio (1883-1965) sakinys – „Visi mes privalome būti teisės ir teisėtumo sargyboje ir ginti savo justicijos garbę bei teises”.
Pati L.Meškauskaitė viešai sakė nejaučianti neapykantos propagandistams. Tik LRT neturėtų skaldyti visuomenės.
O prezidentas G.Nausėda per savo atstovą pareiškė, jog pasirinko L.Meškauskaitę „vadovaudamasis profesionalumo ir kompetencijos argumentais”.