Iš kur tokie teiginiai?
„Facebook“ įraše teigiama, kad žemas bendrojo cholesterolio kiekis savaime gali sukelti ar reikšmingai padidinti daugybės skirtingų sveikatos sutrikimų – nuo psichikos ir neurologinių ligų iki širdies, inkstų ligų, infekcijų, apsigimimų bei vėžio – riziką.
Dalis išvardytų sąsajų moksliniuose tyrimuose iš tiesų yra užfiksuotos, tačiau čia nutylimas esminis dalykas – statistinis ryšys dar nereiškia, kad žemas cholesterolio kiekis yra ligos priežastis.
Daugeliu atvejų mokslininkai kalba apie vadinamąjį atvirkštinį priežastingumą: ne sumažėjęs cholesterolis sukelia ligą, o pati liga ar jos sukelti organizmo pokyčiai gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Shutterstock nuotr./Kraujo lašas
Žemas cholesterolis vėžio nesukelia
Įtarimų, kad labai mažas cholesterolio kiekis gali didinti vėžio riziką, anksčiau iš tiesų kilo. Kai kuriuose stebimuosiuose tyrimuose buvo pastebėta, kad mažesnį MTL cholesterolio kiekį turintiems žmonėms vėžys diagnozuojamas dažniau.
Tačiau tokia sąsaja dar nereiškia, kad būtent mažas cholesterolis sukėlė ligą. Vienas pagrindinių jos paaiškinimų – atvirkštinis priežastingumas: dar nediagnozuotas navikas pats gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Kur kas daugiau apie priežastinį ryšį pasako atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai, kuriuose cholesterolio kiekis sąmoningai sumažinamas vaistais.
Šį klausimą išsamiai nagrinėjo tarptautinė „Cholesterol Treatment Trialists’ Collaboration“ (CTT) – cholesterolio kiekį mažinančio gydymo tyrimus apibendrinanti mokslininkų grupė.
Jos metaanalizėje buvo įvertinti 27 statinų klinikiniai tyrimai ir maždaug 175 tūkst. žmonių duomenys. Per vidutiniškai penkerius stebėjimo metus užfiksuota daugiau kaip 10 tūkst. naujų vėžio atvejų ir per 3,5 tūkst. mirčių nuo vėžio.
Rezultatai buvo aiškūs: statinais sumažinus MTL cholesterolio kiekį, vėžio diagnozių nepadaugėjo, o mirtingumas nuo vėžio taip pat nepadidėjo. Santykinė rizika siekė 1,00 – paprastai tariant, vėžio rizika gydymo ir kontrolinėse grupėse buvo tokia pati.
Tyrėjai atskirai vertino 23 skirtingas vėžio lokalizacijas, tačiau nė vienos iš jų rizikos padidėjimo nenustatė. Rezultatai nesikeitė ir ilgėjant gydymo trukmei, vartojant skirtingus statinus ar vertinant skirtingas pacientų grupes, įskaitant vyresnius nei 75 metų žmones.
Ypač svarbu tai, kad vėžio rizika nepadidėjo net tiems žmonėms, kurių MTL cholesterolis dar prieš gydymą buvo mažesnis nei 2 mmol/l. Jį sumažinus dar labiau – vidutiniškai nuo maždaug 1,7 iki 1,3 mmol/l – vėžio atvejų nepadaugėjo.
Vakarų Škotijos koronarinės širdies ligos prevencijos tyrimo (WOSCOPS) dalyvių ilgalaikio stebėjimo metu nenustatyta nei daugiau naujų vėžio atvejų, nei daugiau mirčių nuo vėžio tarp žmonių, kurie iš pradžių buvo gydyti pravastatinu.
Panašūs rezultatai gauti ir Skandinavijos simvastatino išgyvenamumo tyrime (4S). Jo dalyvius stebint vidutiniškai 10,4 metų, simvastatiną ir placebą iš pradžių gavusių grupių vėžio dažnis bei mirtingumas nuo jo reikšmingai nesiskyrė.
Dar didesniame Širdies apsaugos tyrime („Heart Protection Study“, HPS) daugiau kaip 20 tūkst. dalyvių buvo stebimi vidutiniškai 11 metų. Ir čia ilgalaikis MTL cholesterolio mažinimas nebuvo susijęs su vėliau išaugusia bendra ar atskirų vėžio rūšių rizika.
Įtarimai buvo išsklaidyti
Internete kartais klaidingai platinamos manipuliacijos apie tai, kad mažesnis cholesterolis neva gali išprovokuoti onkologinius susirgimus.
Jos paremtos kai kuriais moksliniais tyrimais, kurie iš tiesų parodė, kad mažas bendrojo cholesterolio kiekis dažniau nustatomas žmonėms, kuriems vėliau diagnozuojamas vėžys. Tačiau detalesnė tų pačių duomenų analizė rodo, kad tai nebūtinai reiškia, jog mažas cholesterolis vėžį sukelia.
Japonijoje atliktame JPHC tyrime mažas bendrojo cholesterolio kiekis buvo siejamas su didesne bendra vėžio ir skrandžio vėžio rizika. Vis dėlto, kai mokslininkai iš analizės pašalino per pirmuosius trejus stebėjimo metus nustatytus ir jau pažengusius vėžio atvejus, šis ryšys susilpnėjo.
Tyrimo autoriai padarė išvadą, kad jų rezultatai nepatvirtina, jog mažas cholesterolio kiekis būtų daugumos vėžio rūšių priežastis.
Dar didesniame Pietų Korėjos tyrime, kuriame analizuota apie 1,19 mln. suaugusiųjų, mažas bendrojo cholesterolio kiekis iš pradžių buvo siejamas su didesniu vėžio atvejų skaičiumi.
Tačiau pašalinus kepenų vėžio atvejus ši sąsaja gerokai susilpnėjo.
Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tai gali būti atvirkštinis ryšys: ne mažas cholesterolis didina vėžio riziką, o kepenų ligos ar dar nediagnozuotas kepenų vėžys sumažina cholesterolio kiekį kraujyje.
Cholesterolis ir hormonų disbalansas
Mokslininkams nuogąstavimų dėl labai mažo cholesterolio kilo todėl, kad jis organizmui iš tiesų reikalingas – iš jo gaminami kai kurie hormonai, jis svarbus ląstelių membranoms ir kitoms organizmo funkcijoms.
Taigi, nuspręsta išsiaiškinti ar labai smarkiai sumažinus cholesterolį gali sutrikti hormonų gamyba ar kitų medžiagų apykaita.
Tačiau klinikiniai tyrimai tokio poveikio nepatvirtino. Keiptauno universiteto Lipidologijos skyriaus vadovo Dirko J Blomo ir bendraautorių tyrime dalyvavo 901 pacientas, vienus metus vartojęs cholesterolį stipriai mažinantį vaistą evolokumabą.
Neal Fowler, Flickr.com/Laimės hormonai. Su kuo jie valgomi?
MTL cholesterolio kiekis sumažėjo maždaug 60 proc., o daliai pacientų pasiekė itin žemą lygį – mažiau nei 15 mg/dl. Nepaisant to, kortizolio, testosterono, estradiolio ir vitamino E koncentracijos nesumažėjo net tiems pacientams, kurių MTL cholesterolis buvo pats mažiausias.
Panašūs rezultatai gauti ir mažesniame atsitiktinių imčių tyrime su pravastatinu. 22 pacientams skiriant po 40 mg šio statino per parą, bendrojo ir MTL cholesterolio kiekis reikšmingai sumažėjo, tačiau testosterono, estradiolio, kortizolio ir dehidroepiandrosterono sulfato (DHEAS) koncentracijos nepakito.
Tyrėjai taip pat nenustatė hormoninių pokyčių, kurie rodytų, kad organizmas mėgina kompensuoti sutrikusią hormonų gamybą.
Depresija, savižudybės ir smurtas
Kai kuriuose stebimuosiuose tyrimuose mažas cholesterolio kiekis buvo siejamas su depresija, savižudybėmis ar smurtiniu elgesiu. Tačiau tokie tyrimai parodo tik tai, kad šie reiškiniai kartais pasitaiko kartu – jie neįrodo, kad būtent mažas cholesterolis juos sukelia.
Tai patvirtina ir statinų tyrimų metaanalizė. Joje nenustatyta, kad cholesterolį mažinantis gydymas didintų mirčių dėl savižudybių, nelaimingų atsitikimų ar smurto skaičių.
Statinus vartojusių žmonių grupėje tokių mirčių netgi buvo kiek mažiau nei kontrolinėje, tačiau skirtumas buvo per mažas, kad būtų galima tvirtai teigti, jog jį lėmė pats gydymas.
Pexels nuotr./Liūdnas jaunas vyras
Širdies nepakankamumas
Teiginys, kad sumažėjęs cholesterolis gali pakenkti širdžiai ar net sukelti širdies nepakankamumą, neatitinka didelių atsitiktinių imčių tyrimų rezultatų.
2015 metais žurnale „European Heart Journal“ paskelbtoje metaanalizėje mokslininkai sujungė 17 didelių statinų tyrimų duomenis.
Iš viso juose dalyvavo daugiau kaip 132 tūkst. žmonių, kurie buvo stebimi vidutiniškai 4,3 metų. Gydymo metu jų MTL, arba „blogojo“, cholesterolio kiekis sumažėjo vidutiniškai beveik 1 mmol/l.
Jeigu pats cholesterolio sumažėjimas didintų širdies nepakankamumo riziką, tokio dydžio tyrimuose turėtų būti matomas bent jau aiškus žalos signalas. Tačiau rezultatai parodė priešingą tendenciją. Statinus vartojusių žmonių grupėje pirmosios hospitalizacijos dėl širdies nepakankamumo buvo 10 proc. retesnės nei kontrolinėje grupėje – 1344 atvejai tarp 66 238 žmonių, palyginti su 1498 atvejais tarp 66 330 kontrolinės grupės dalyvių.
Vertinant kartu hospitalizacijas ir mirtis dėl širdies nepakankamumo, rizika buvo 8 proc. mažesnė. Vien mirtingumas nuo širdies nepakankamumo reikšmingai nepasikeitė – kitaip tariant, tyrėjai nenustatė nei rizikos padidėjimo, nei sumažėjimo. Tuo metu nemirtino miokardo infarkto rizika statinų grupėje buvo 26 proc. mažesnė.
Svarbu ir tai, kad panašūs rezultatai gauti visuose į metaanalizę įtrauktuose tyrimuose, o reikšmingų skirtumų tarp jų nenustatyta. Nauda taip pat buvo panaši tiek žmonėms, kurie širdies ir kraujagyslių ligų dar nebuvo patyrę, tiek tiems, kurie jau priklausė didesnės rizikos grupei.
Ilgesnio stebėjimo duomenys taip pat nerodo, kad žala tiesiog pasireikštų vėliau. Vakarų Škotijos koronarinės širdies ligos prevencijos tyrime, jo dalyvius stebint 15 metų, nustatyta 43 proc. mažesnė hospitalizacijos dėl širdies nepakankamumo rizika tarp anksčiau statinais gydytų žmonių.
Shutterstock nuotr./Cholesterolis
Alzheimerio liga
Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos – laipsniško atminties, mąstymo, elgesio ir socialinių įgūdžių prastėjimo – priežastis. Ja daugiausia serga vyresni nei 65 metų žmonės.
Faktų tikrinimo portalas „Health Feedback“ jau pernai paneigė J.Wallacho teiginius apie Alzheimerio ligą. Apie tai yra rašęs ir portalas 15min, Bosnijos ir Hercegovinos, Taivano faktų tikrintojai.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai Alzheimerio ligą sukelia cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys vaistai?
Teiginys, kad Alzheimerio liga yra nauja ir ją sukelia žemas cholesterolio lygis, yra neteisingas. Jis prieštarauja dabartiniams moksliniams įrodymams apie cholesterolio įtaką šiam susirgimui.
Demencijos atvejų buvo užfiksuota jau seniai. Kadangi ši liga susijusi su senėjimu, jos atvejų ėmė daugėti ilgėjant žmogaus gyvenimo trukmei.
Sveiko žmogaus smegenys yra sudarytos iš dešimčių milijonų neuronų, kurie apdoroja ir perduoda informaciją elektriniais bei cheminiais signalais.
Tokiu būdu jie siunčia pranešimus tarp skirtingų smegenų dalių ir iš smegenų į kūno raumenis bei organus. Alzheimerio liga šį neuronų tarpusavio ryšį sutrikdo, todėl jie nebeatlieka savo funkcijų ir žūsta.
Nors cholesterolis smegenims iš tiesų svarbus, smegenys didžiąją jo dalį pasigamina pačios, todėl cholesterolio kiekis kraujyje ir cholesterolio apykaita smegenyse nėra tas pats dalykas.
Vienas svarbiausių šį klausimą nagrinėjusių darbų – EBBINGHAUS („Evaluating PCSK9 Binding Antibody Influence on Cognitive Health in High Cardiovascular Risk Subjects“) tyrimas, kuriame vertinta, ar stipriai sumažinus cholesterolį nukenčia pažintinės funkcijos. Jis buvo didesnio FOURIER („Further Cardiovascular Outcomes Research With PCSK9 Inhibition in Subjects With Elevated Risk“) klinikinio tyrimo dalis.
Vėliau 473 EBBINGHAUS dalyviai buvo stebimi dar vidutiniškai 5,1 metų, o dalis jų – net 7,2 metų nuo pradinio įtraukimo į tyrimą. Dalyviai vartojo statinus ir evolokumabą – vaistą, slopinantį PCSK9 baltymą ir dėl to smarkiai mažinantį MTL, arba „blogojo“, cholesterolio kiekį kraujyje. Ilgalaikio stebėjimo metu labai mažas MTL cholesterolio kiekis nebuvo siejamas su kognityvinių funkcijų blogėjimu.
Shutterstock nuotr./Demencija
15min verdiktas: melas. Teiginys, kad žemas cholesterolio kiekis savaime sukelia vėžį, Alzheimerio ligą, depresiją, savižudybes, smurtinį elgesį, hormonų sutrikimus ar širdies nepakankamumą, yra klaidinantis.
Dalis tokių sąsajų stebimuosiuose tyrimuose iš tiesų buvo pastebėtos, tačiau tai dar neįrodo priežastinio ryšio – kai kuriais atvejais pats susirgimas gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai ir didelės metaanalizės nerodo, kad cholesterolio mažinimas didintų vėžio, širdies nepakankamumo ar pažintinių funkcijų sutrikimų riziką.
Priešingai, statinų tyrimuose mažėjo infarktų ir hospitalizacijų dėl širdies nepakankamumo, o net labai žemas MTL cholesterolio kiekis nebuvo siejamas su pažintinių gebėjimų blogėjimu.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.