Trumpai:

Dar visai neseniai pasienio apsipirkimas buvo įprastas reiškinys. Tačiau dabar Lenkijos šiaurės rytuose pradėjo ryškėti netikėtas pokytis. Į kuro prekybos vietas vis dažniau suka automobiliai iš Lietuvos, o kai kur pirkėjų srautas toks didelis, kad užsakytos prekės tenka laukti. Priežastis paprasta – kaina. Artėjant šildymo sezonui, pasienyje prasidėjo lenktynės dėl kuro. 

Dar įdomiau tai, kad srautas nėra vienpusis: lietuviai Lenkijoje ieško anglies, o lenkai Lietuvoje – granulių. Kainų skirtumai pasienyje pakeitė tai, kas ir kur važiuoja apsipirkti. 

 

Lenkijos kaimyninių šalių gyventojai jau daugelį metų kerta sieną ne tik turizmo tikslais, bet ir norėdami įsigyti pigesnių prekių. Pastarosiomis savaitėmis tai ypač pastebima šalies šiaurės rytuose, kur užsienio pirkėjai vis dažniau lankosi kuro ir šildymo medžiagų prekybos vietose. Kai kur susidomėjimas toks didelis, kad užsakymų tenka palaukti. Pagrindinės priežastys – kainų skirtumai ir artėjantis šildymo sezonas.

Pirkimo kryptį pasienio regionuose gali greitai pakeisti konkrečių prekių kainos. Tai, ką prieš kelerius metus lenkams buvo naudinga atsivežti iš kaimyninių šalių, šiandien kartais pigiau galima įsigyti jau Lenkijoje. Naujausias pavyzdys – šildymo kuro rinka, tačiau dviejų populiarių kuro rūšių situacija šiuo metu labai skiriasi.

Septyni Lenkijos kaimynai reguliariai kerta sieną – ne visada dėl turizmo

Lenkija turi sausumos sieną su septyniomis valstybėmis: Vokietija, Čekija, Slovakija, Ukraina, Baltarusija, Lietuva ir Rusija per Kaliningrado sritį.

Dėl savo geografinės padėties Lenkija yra intensyvaus judėjimo tarp kaimyninių šalių vieta. Žmonės sieną kerta dėl turizmo, darbo, šeimos lankymo, taip pat reguliariai vyksta apsipirkti.

Bendras tokio judėjimo mastas yra milžiniškas. 2025 metais Lenkijos sienos buvo kirstos 291,9 mln. kartų. Vien užsieniečių srautas per metus padidėjo 0,9 proc.

2025 metų IV ketvirtį didžiausią sausumos sienos kirtimų dalį sudarė judėjimas per sieną su Vokietija – 49,5 proc. Toliau rikiavosi Čekija (23,5 proc.), Slovakija (13,3 proc.), Ukraina (8,1 proc.) ir Lietuva (3,8 proc.).

 

Tačiau ne kiekviena tokia kelionė reiškia įprastas atostogas. Lenkijos statistikos tarnybos (GUS) duomenimis, pasienio regionų gyventojai sudaro didžiulę šio srauto dalį.

2025 metų IV ketvirtį net 74,6 proc. visų sausumos sieną kirtusių žmonių – tiek užsieniečių, tiek Lenkijos piliečių – gyveno ne toliau kaip 50 kilometrų nuo sienos.

Tarp užsieniečių, kertančių vidines Europos Sąjungos sienas, net 87,8 proc. apsipirkinėjo būtent ne didesniu kaip 50 kilometrų atstumu nuo sienos.

Tuo pat metu Lenkija pritraukia vis daugiau klasikinių turistų. Preliminariais 2025 metų duomenimis, šalį aplankė apie 21,4 mln. užsienio turistų – 8,5 proc. daugiau nei metais anksčiau.

Apgyvendinimo įstaigomis pasinaudojo 15,2 mln. užsieniečių, o jų skaičius per metus išaugo 13,1 proc.

Taigi pasienis vienu metu yra ir turizmo, ir prekybos zona. Pasienio regionams tai reiškia didesnę parduotuvių, degalinių, restoranų ir paslaugų sektoriaus apyvartą.

Kita vertus, staigus susidomėjimas konkrečiomis prekėmis gali sukelti eiles, prekių trūkumą ir daryti spaudimą vietinėms kainoms.

Maistas, mėsa, baldai ir kuras – dėl to kaimynai važiuoja į Lenkiją

 

Kainų skirtumai lemia, kad pirkėjų iš kaimyninių šalių krepšeliai dažnai gerokai skiriasi nuo įprastų turistinių pirkinių.

Per visus 2025 metus užsieniečiai Lenkijoje įsigijo prekių ir paslaugų už 50,6 mlrd. zlotų (apie 11,7 mlrd. eurų) – 8,5 proc. daugiau nei metais anksčiau. Vien per IV ketvirtį jie išleido 11,7 mlrd. zlotų (apie 2,7 mlrd. eurų).

Tarp užsieniečių, kertančių vidines ES sienas, didžiausią išlaidų dalį – 53 proc. – sudarė ne maisto prekės. Dar 18,4 proc. teko paslaugoms, o maistui ir nealkoholiniams gėrimams buvo skirta 14,5 proc. visų išleistų pinigų.

Tačiau kiekviena pasienio kryptis turi savo specifiką.

Čekijos gyventojai jau kurį laiką į Lenkiją atvyksta pirkti pieno produktų, sviesto, mėsos, vaisių, daržovių, sausų maisto produktų ir buitinės chemijos. Juos vilioja akcijos ir konkurencija tarp Lenkijos prekybos tinklų.

Pasienio miesteliuose Silezijos, Opolės ir Žemutinės Silezijos vaivadijose pasitaiko savaitgalių, kai prie prekybos centrų daugiausia stovi automobiliai su čekiškais valstybiniais numeriais.

 

Panašiai elgiasi ir vokiečiai. Pasienio turguose bei parduotuvėse jie perka įvairius maisto produktus, o dalis vairuotojų į Lenkiją atvyksta ir dėl pigesnio kuro.

Tokiems miestams kaip Łęknica tai reiškia prekybos, orientuotos į užsienio pirkėjus, plėtrą.

Lietuviai masiškai perka šią prekę Lenkijoje. Šildymo kuro prekybos vietose darosi ankšta

Šiaurės rytuose svarbiausia užsienio pirkėjų grupė yra lietuviai. Palenkės ir Suvalkų regionų pardavėjai teigia, kad iš Lietuvos atvykstantys pirkėjai, be maisto produktų, taip pat perka baldus ir šildymo kurą.

Tokie srautai naudingi vietos verslui, nes didina apyvartą ir klientų skaičių. Tačiau yra ir kita medalio pusė.

Jeigu didelė grupė pirkėjų vienu metu pradeda masiškai pirkti tą pačią prekę, jos atsargos gali greitai išsekti.

Būtent su tokiu reiškiniu šiuo metu susiduria kai kurios šildymo kuro prekybos vietos Lenkijos šiaurės rytuose.