Foto: CE – Service audiovisuel Photographer : Claudio Centonze
Europos Sąjungos (ES) klimato politikos komisaras Vopkė Hukstra (Wopke Hoekstra) įspėja, kad Europa privalo susitaikyti su didesnėmis „trumpalaikėmis“ išlaidomis, jei nori sumažinti kritinę priklausomybę nuo Kinijos švarios energijos technologijų.
Anot jo, delsimas šią strateginę priklausomybę pavers dar sunkiau įveikiama ir gerokai brangesne problema, praneša „Euronews“ leidinys.
Duodamas interviu „Euronews“ leidiniui, olandų kilmės komisaras pripažino, kad Bendrija su Kinijos dominavimu turėjo kovoti dar prieš penkerius ar dešimt metų.
Šiandien, kai vėjo, Saulės energijos ir baterijų plėtra sparčiai lenkia vietinės infrastruktūros kūrimą, didžiulė priklausomybė nuo Kinijos gamintojų kelia analogišką grėsmę, kokia anksčiau buvo kilusi dėl pigios rusiškos energijos.
„Tai išliks su mumis daugelį metų, nes priklausomybė daugelyje sričių tapo tiesiog per didelė“, – teigė V. Hukstra, pavadindamas situaciją pavojingu ir nepatogiu pažeidžiamumu tiek bloko klimato tikslams, tiek ekonominiam saugumui.
Rinkos duomenys rodo šio dominavimo mastą: „Wood Mackenzie“ duomenimis, Kinijos bendrovės kontroliuoja daugiau nei 80 procentų ES gyvenamųjų namų energijos akumuliatorių kaupimo rinkos ir beveik 88 procentus ličio jonų baterijų importo.
Tuo pačiu prekybos deficitas su Pekinu 2025 metais pasiekė rekordinį 1 milijardą eurų per dieną, o bendras politinis tonas Briuselyje darosi vis griežtesnis.
V. Hukstra taip pat iškėlė tiesioginius saugumo klausimus, teigdamas, kad Europos kritinėje infrastruktūroje aptinkami grėsmingi signalai: „Vėjo jėgainėse montuojami nuotolinio išjungimo jungikliai („kill switches“), Europos teritorijoje vyksta plataus masto šnipinėjimas, o intelektinės nuosavybės vagystės mūsų pažangiausiose įmonėse registruojamos kas savaitę.“
Nepaisant augančios įtampos, techninės derybos tarp ES ir Pekino turėtų pasistūmėti į priekį spalio mėnesį, kai į Kiniją vyks ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius (Maroš Šefčovič).
V. Hukstros pozicija „išlieka griežta“ – tikslas nėra nutraukti prekybą, o užtikrinti, kad Europa netaptų visiškai pažeidžiama dėl vieno išorinio tiekėjo.
ES komisaras nepaminėjo, kad visas pasaulis yra priklausomas nuo šio tiekėjo.